Panevėžio rajone įsibėgėjus seniūnaičių rinkimams, kai kurios seniūnaitijos su žiburiu ieško norinčiųjų jais tapti, o kai kuriose verda konkurencinė kova. Štai garsiausiu šalies dykaduoniu pramintas rajono gyventojas Zenonas Zebkinas iš Paįstrio seniūnijos metė iššūkį Puodžiūnų seniūnaitei Erikai Krūmienei, kurios kandidatūra buvo iškelta ir šiuose rinkimuose.
Z. Zebkinas teigė turėjęs aiškią programą – atverti žmonėms akis, kad jie pasiskaitytų Konstituciją, žinotų savo teises ir būdami bedarbiai nelenktų nugaros už pašalpą.
Kaip žinoma, seniūnaičių kandidatūras gali kelti gyventojai arba jie patys gali išsikelti. Tačiau puodžiūniečiai nepanoro seniūnaičiu matyti skandalingojo bedarbio, kuris išgarsėjo tuo, kad atsisakė už gaunamą pašalpą dirbti visuomenei naudingų darbų ir padavė jos mokėjimą nutraukusią Panevėžio rajono savivaldybę į teismą. Vyras bylą pralaimėjo, kaip ir seniūnaičio rinkimus.
Už jį nebalsavo nė vienas iš 34 į susirinkimą atėjusių gyventojų. Jie vienbalsiai antrai kadencijai išrinko E. Krūmienę.
Z. Zebkinas neslėpė pasipiktino. Vyras teigė turėjęs aiškią programą – atverti žmonėms akis, kad jie pasiskaitytų Konstituciją, žinotų savo teises ir būdami bedarbiai nelenktų nugaros už pašalpą. Jis neslėpė, kad būtų kišęsis į rajono Savivaldybės darbą, nors to seniūnaičiai ir neturėtų daryti.
„Aš savo verslą paaukojau dėl tokių debilų kaip jūs“, – po balsavimo drėbė jis susirinkusiesiems ir trenkęs durimis išėjo.
Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas sako, kad Z. Zebkinas pats išsikėlė savo kandidatūrą.
„Jis manęs klausė, kokie jo šansai. Atsakiau, kad 98 proc., bet nepasakiau, laimėti ar pralaimėti“, – juokiasi seniūnas.
V. Šležas anksčiau daug prakaito yra išliejęs įrodinėdamas sveikam ir tvirtam Z. Zebkinui, kad darbas žmogų puošia, tačiau pastangos rezultatų nedavė. Tiesa, Darbo biržos pasiųstas vyras porą mėnesių seniūnijoje dirbo viešuosius darbus, tačiau pabrėžė, kad šluota mojuoja ne už dyką, o už pinigus.
„Mane ne darbas žemina, o darbas už dyką“, – tuomet aiškino Paįstrio seniūnijos gyventojas.
Tačiau nemokamas seniūnaičio darbas jam nepasirodė žeminamas.
Seniūnaičiai yra laikomi seniūnų dešiniąja ranka, antromis akimis. V. Šležas sako iš pradžių gana skeptiškai žiūrėjęs į šią pareigybę, tačiau dabar, jeigu nebūtų tokių pagalbininkų, labai jų pasigestų.
Seniūnaičiai seniūnui praneša apie gyventojų problemas, pataria, kaip jas spręsti, stebi pašalpų gavėjus, ar šie nesukčiauja, reikalui esant, dalyvauja komisijų darbe.
„Jeigu Z. Zebkinas taip plušėtų, kaip pluša mūsų seniūnaičiai, kodėl gi ne“, – atsakė V. Šležas, paklaustas, ar norėtų matyti savo dešiniąja ranka visoje šalyje garsų skandalistą.
Kai kur rinkimai neįvyksta
Panevėžio rajone seniūnaičių rinkimai prasidėjo lapkričio 6-ąją ir baigsis lapkričio 17 -ąją. Rinkimai vyksta 51-oje iš 66 seniūnaitijų.
Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Vaitkūnienė sakė, kad kitose seniūnaitijose seniūnaičių dvejų metų kadencijos dar nepasibaigusios, nes jie buvo išrinkti vėliau. Vykstant rinkimams kai kuriose seniūnaitijose neatsirado nė vieno pretendento. Buvo sugaišta laiko, kol surasta norinčiųjų jais tapti. Manoma, kad taip gali atsitikti ir per šiuos rinkimus. Kai kurios seniūnijos jau guodžiasi, kad neturi kandidatų.
Miežiškių seniūnui Albinui Jacevičiui galvą skauda dėl Nevėžio seniūnaitijos. Pasak seniūno, buvusi seniūnaitė būtų sutikusi padirbėti dar vieną kadenciją, tačiau ji pakeitė gyvenamąją vietą, persikėlė į Miežiškius. Pagal įstatymus seniūnaičiu gali būti gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje. Norinčiųjų užimti buvusios seniūnaitės vietą bent jau kol kas nėra.
Dabar seniūnaičiai renkami nebe dvejų, o trejų metų kadencijai.
Du rinkimų būdai
Kai kurių seniūnijų gyventojai stebisi, kad pretendentų į seniūnaičius pavardes sužino tik atėję jų rinkti. Be to, balsuoja tik už, nėra numatyta pasisakyti prieš vieną ar kitą kandidatūrą.
Rajono Savivaldybės juristai aiškina, kad seniūnaičiai renkami Vietos savivaldos įstatymo numatyta tvarka. Mažose seniūnaitijose (ne daugiau kaip 500 gyventojų) seniūnaičiai renkami gyventojų susirinkime balsuojant, didesnėse (daugiau kaip 500 gyventojų) – apklausos būdu.
Renkant seniūnaitį susirinkime, laimėtojas turi surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų. Tas pats principas galioja ir renkant seniūnaitį apklausos būdu, kai gyventojai pasirašo už jiems patinkančią kandidatūrą. Jeigu yra tik vienas kandidatas, o taip daugelyje seniūnaitijų ir yra, jis išrenkamas, nesvarbu, kiek balsų surinko.
Pavyzdžiui, jeigu iš 30 atėjusių gyventojų 5 pasisakė už pretendento į seniūnaičius kandidatūrą, jis išrenkamas, nesvarbu, kad kiti nepasirašė, nes jiems nepatiko jo kandidatūra.
Tiesa, seniūnai sako, kad paprastai ateina tik tie, kuriems tinka seniūnaičio kandidatūra. Seniūnijos neneigia, kad pretendentų sąrašai ar skelbimas su vieno pretendento pavarde paprastai skelbimų lentose neiškabinami. Pasak jų, gyventojai ir taip žino kandidatus, o jei ne, gali pasiskambinti į seniūniją ir paklausti.
Seniūnai nemano, kad seniūnaičių rinkimų tvarka turėtų būti analogiška savivaldos ar Seimo rinkimų tvarkai. Esą tai tik daugiau kainuotų, be to, norinčiųjų būti seniūnaičiais nėra tiek, kad būtų iš ko rinktis.
Seniūnų teigimu, gerai, kad bent Savivaldybė nutarė seniūnaičiams kas mėnesį mokėti po 14,48 eurų su veikla susijusios išlaidoms: kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, kuro, padengti.
Inga SMALSKIENĖ
Ar teisybė, kad jūsų įžymusis bedarbis dabar belangėje? Lyg ir sumušė ten kažką?