Dėmesio – mažai
Dviratininkų ignoravimu Panevėžio valdžios kaltinti nederėtų – nutiesta ir pažymėta per devyniasdešimt kilometrų dviračių ir pėsčiųjų takų, o tai beveik dvigubai daugiau nei Kaune ar Šiauliuose.
Tačiau dviračių miestu Panevėžį vargiai galima vadinti. Pasiryžusieji keliauti ekologišku transportu dažnai atsiduria nepavydėtinoje situacijoje: pastatyti dviratį prie prekybos centrų, visuomeninių įstaigų dar sudėtingiau nei automobilį. Dar netvirčiau dviratininkai jaučiasi važiuodami šaligatviais: linijos, žyminčios jų teritoriją, nusitrynusios, tenka laviruoti tarp pėsčiųjų. Tačiau tai saugiau, nei rizikuoti važiuojant gatve: automobilių vairuotojai dažnai pamiršta, jog dviratininkai – tokie pat eismo dalyviai.
Kai nėra dviračių takų ar jiems pažymėtos juostos pėsčiųjų take, dviratininkai pagal Kelių eismo taisykles turėtų važiuoti gatvėmis. Automobilių vairuotojai nepratę prie dviračių srautų, ne visiems dviratininkams jauku maltis šalia skubančių automobilininkų. Panevėžio miesto Vyriausio policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Virginijus Mačėnas informavo, kad į eismo įvykius dviratininkai patenka retokai. Avarijų skaičius tiesiogiai priklauso nuo to, kiek dviratininkų dalyvauja eisme. Per šešis šių metų mėnesius eismo įvykiuose dviratininkų nežuvo, sužaloti šeši žmonės. Pernai per tą patį laikotarpį buvo sužaloti septyni dviratininkai.
Dviračius perka
Panevėžio klubo „Dviračiai“ pirmininkas Alfonsas Barauskas neabejoja, kad poreikis tvarkyti ir pritaikyti miesto infrastruktūrą dviračių transportui yra. Jis pats inicijavo projektą, kuriame numatyta sutvarkyti aštuoniolikos kilometrų Panevėžio dviračių takų. Šį darbą devyniais su puse milijonų litų finansuos Europos Sąjungos struktūriniai fondai, penkiolika procentų reikalingos sumos bus padengta iš Savivaldybės biudžeto. Dviračių takų plėtra numatyta dvejiems artimiausiems metams.
Apie dviračių populiarumą galima sužinoti iš jų pardavimo. Nedidelės įmonės „Melada“ savininkas Algimantas Vilimas dviračiais prekiauja jau devintus metus, todėl gali įvertinti, ar dviratė transporto priemonė išsikovoja sau vietą. Verslininkas pastebėjo, kad šiemet dviračių perkama tik-rai daugiau nei pernai. Vasarą populiarūs ir jų priedai – žmonės įsigyja šalmų, krepšių. Jie domina ketinančiuosius vežtis dviračius į kurortines vietas.
Tenka rakinti prie stulpų
Be kol kas nesutvarkytų takų, egzistuoja kita problema: dviračių nėra kur pastatyti ar prirakinti. „Dviratininkai nėra įtakingi, visi kreipia dėmesį į automobilininkus, tad tenka dviračius rakinti prie medžių ar stulpų“, – tvirtino A.Barauskas. Pagerinti sąlygas dviratininkams turėtų stengtis ne tik Savivaldybė, bet ir privataus sektoriaus atstovai. Dviračiams teikiantys pirmenybę gyventojai piktinasi, kad retas kuris prekybos centras įrengia vietas dviračiams pastatyti, prirakinti. Net jei vietos įrengtos, jų neproporcingai mažai – šalia dviejų šimtų vietų automobiliams statyti įrengiamos tik keturios vietos dviračiams.
Šios aikštelės – ne architektų savimonės reikalas – įrengti vietas dviračiams prie visų lankomų įstaigų rekomenduoja Aplinkos ministerija. Mokslo įstaigose, gamyklose, fabrikuose ir kt. dviračių statymo vietos turėtų būti įrengtos po stogu. Aplinkos ministerija rekomenduoja dviračių stovus padaryti prie parduotuvių, miesto centre, trumpalaikio poilsio vietose.
Pernelyg mažais dviračių stovais ar visišku jų nebuvimu piktinasi dviratininkai. Viename naujausių prekybos centrų „Senukai“, esančio Darbo aikštėje, stovėjimo aikštelėje vietų automobiliams pakanka ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. O norintiesiems pasistatyti šalia prekybos centro dviratį gali kilti sunkumų, nes jiems yra tik keturios vietos. Prekybos centro direktorė Kristina Karpavičienė teigė statant „Senukus“ nedalyvavusi ir nežinanti, nei kiek automobilių, nei kiek dviratininkų gali savo transporto priemonę pasistatyti aikštelėje. Vadovė tikina: jei prekybos centro klientai pareikštų pageidavimą įrengti didesnį dviračių stovą, į tai būtų atsižvelgta.
UAB „Maxima LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė patikino, kad prie visų prekybos centrų yra dviračių stovai. Vieta neplečiama, nes kol kas nepastebėta poreikio: didieji prekybos centrai skirti gausiai apsipirkti, čia dažniausiai atvykstama automobiliu. Į mažąsias „Maximas“ žmonės keliauja pėsčiomis. „Neteko pastebėti, kad stovai būtų nuolat prikimšti dviračių, niekad negirdėjau skundų, kad vietų yra mažai“, – tvirtino L.Muižienė.
Lina RUMBUTYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Klevo „Maximoje“ norintiems
apsipirkti dviratininkams tenka pasukti galvą, kur priglausti savo transporto
priemonę: dviračiai tampa kliūtimi pėstiesiems.
