„Inpa-Bianchi-Giusfredi“ moterų komandos narė D. Tušlaitė penktadienį startuos daugiadienėse „Giro Rosa“ lenktynėse.
Panevėžietė dviratininkė Daiva Tušlaitė birželio pabaigoje dalyvavo Europos žaidynėse Baku, o praėjusį savaitgalį intensyvų sportininkės varžybų kalendorių papildė Lietuvos plento čempionatas. Penktadienį Daiva stos į prestižinių daugiadienių „Giro Rosa“ lenktynių startą.
Praėjusį penktadienį 29-erių sportininkė Lietuvos dviračių plento čempionato atskiro starto lenktynėse lipo ant prizininkų pakylos iškovojusi 3-iąją vietą, sekmadienį pirmą kartą džiaugėsi pergale grupinėse lenktynėse.
Trenerių Loretos Zopelienės ir Valerijaus Konovalovo auklėtinė daug laiko mėgautis lietuviška vasara neturi: pirmadienį Daiva rūpinosi kelioniniu krepšiu, nes antradienį išskrido į Italiją. Dviratininkė kartu su „Inpa-Bianchi-Giusfredi“ moterų komanda liepos 3-iąją startuos daugiadienėse „Giro Rosa“ lenktynėse.
„Inpa-Bianchi-Giusfredi“ komanda, antra iš kairės – Daiva Tušlaitė.
Prestižinių varžybų istorijoje, kurios anksčiau vadinosi „Giro d’Italia“, ryškų pėdsaką paliko Lietuvos dviračių sporto legenda Edita Pučinskaitė: ji 2006, 2007-aisiais tapo lenktynių nugalėtoja, 1997, 2001 ir 2005-aisiais užėmė trečią vietą, 2003 metais bendrojoje įskaitoje iškovojo sidabro medalį. 2001-aisiais čia antrąja vieta džiaugėsi kita Lietuvos dviračių plento žvaigždė Diana Žiliūtė, kuri 2002-aisiais lipo ant prizininkų podiumo iškovojusi trečiąją vietą.
Būtent 39-erių E. Pučinskaitės patarimai pravers liepos 3-iąją „Giro Rosa“ lenktynėse startuosiančiai buvusiai treniruočių ir varžybų partnerei Daivai Tušlaitei. Lenktynėse dviratininkės dalyvaus 9-iuose etapuose, per kuriuos iš viso turės įveikti 891,5 km. Daugiadienių varžybų finišas – liepos 12-ąją.
– Vasarą esate reta viešnia Panevėžyje? – dienraštis „Sekundė“ paklausė dviratininkės D. Tušlaitės.
– Tikrai taip. Sekmadienį grįžau iš Ignalinoje vykusio Lietuvos plento čempionato, pirmadienį praleidau Panevėžyje, o antradienį skubėjau į oro uostą, skrydis į Italiją.
– Dalyvavote Europos žaidynėse Baku, grupinėse lenktynėse užimta 25-oji vieta iš 51 dalyvės, kaip vertinate rezultatą, kokie buvo keliami tikslai Azerbaidžane?
– Tikslai – kaip visada, kuo aukščiausi. Realiai tiek aš, tiek Aušrinė Trebaitė tikėjomės bent jau į penkioliktuką patekti. Nepavyko finiše, prisispaudžiau prie sienelės, nepasirinkau tinkamos pozicijos. Galbūt būčiau dar patekusi į penkioliktuką, nes Aušrinė padėjo į finišą išvažiuoti. Tiesiog nepasisekė finišuoti.
– Kiek svarbus varžybų kalendoriuje startas Europos žaidynėse?
– Tai labai svarbus startas. Ir pats įvykis neeilinis. Juk pirmą kartą vyko Europos žaidynės, garbė atstovauti Lietuvai tokiame renginyje. Labai džiaugiamės, kad kartu su Aušrine išvažiavome. Ir pats startas svarbus, abi ruošėmės aukštikalnėse, ji vienoje vietoje, aš – kitoje.
– Žiemą dalyvaujate treko varžybose, vasarą minate pedalus plento lenktynėse. Kur jaučiatės geriau?
– Sunku atsakyti. Aš iš tikrųjų gerai jaučiuosi ir treke. Tik tie treko rezultatai gal šiek tiek silpnesni nei plento lenktynėse.
– Su Aušrine Trebaite kartu keliavote į Baku, vėliau kartu varžėtės šalies plento čempionate. Atrodo, ją puikiai pažįstate ne tik lenktynių trasoje, bet ir už jos ribų?
– Taip. Esame geros bičiulės, dažnai susitinkame, pasikalbame, nuvažiuojame kur nors kavos atsigerti arba užsukame viena pas kitą į svečius. Kartais, jei sutampa, ir į varžybas keliaujame. Aišku, Lietuvos čempionate kovojome kiekviena už save, bet, žinoma, nesipykstame. Lietuvos rinktinėje, jei tai komandinės lenktynės, padedame viena kitai.
– Paskutinį savaitgalį Lietuvos plento čempionate penktadienį atskiro starto lenktynėse nugalėjo Aušrinė, sekmadienį grupinėse lenktynėse laimėjote jūs, už nugaros palikdama ir A. Trebaitę, ir kitas sportininkes.
– Apskritai buvo smagu nugalėti. Ne todėl, kad aplenkiau A. Trebaitę ar kitą kurią sportininkę. Pajėgių varžovių buvo, bet, aišku, ne tokia konkurencija, kai dalyvaudavo Edita Pučinskaitė, Diana Žiliūtė, kitos dviračių sporto grandės. Paskutinį ratą sekmadienį pradėjome šešios, iš jų – dvi stiprios sprinterės, teko pabėgti nuo jų, pergalė nebuvo lengva.
39-erių Edita Pučinskaitė šiuo metu Italijoje augina du mažamečius sūnus Tomą ir Luką.
– Kiek laiko atstovaujate Italijos „Inpa-Bianchi-Giusfredi“ komandai?
– Tik nuo šio sezono pradžios. Man pasisekė, nes ši komanda neseniai įkurta, joje dirba E. Pučinskaitė. Ji paskambino Valerijui Konovalovui, paprašė, kad norėtų į komandą priimti vieną lietuvę. Buvo išvardytos kelios pavardės, nežinau kodėl, bet pasirinko mane. Galbūt žino mane iš senesnių laikų, su Edita kartu teko dalyvauti varžybose, padėjome viena kitai. Galbūt prisiminimai lėmė E. Pučinskaitės pasirinkimą. Ji šioje komandoje užima sporto vadybininkės pareigas, kitąmet planuoja būti mūsų trenere. Šiuo metu Edita augina du mažus vaikučius, jai sudėtinga keliauti kartu su komanda į varžybas.
– Kaip jums dėl italų kalbos ir ar patinka ši šalis?
– Man Italija – kaip antri namai, esu daug kartų dalyvavusi varžybose, praleidusi daug laiko. Tiesiog reikėjo prisiminti kalbą, nes kurį laiką mažai ją vartojau.
– Kokie tikslai bus keliami „Giro Rosa“, kokia jūsų užduotis komandoje šių sudėtingų lenktynių metu?
– Greičiausiai reikės padėti mūsų lyderei Rossella Ratto. Žinoma, žiūrėsime pagal situaciją, kuriai geriau seksis, kuri geriau jausis, tai ir padėsime. Ir pati norėčiau viename, kitame etape pasižymėti, patekti bent į dešimtuką. „Giro Rosa“ lenktynėse dalyvausiu ketvirtą ar penktą kartą.
– Kada vėl bus galima jus sutikti Panevėžyje?
– Savaitei grįšiu liepos 18-ąją. Vėliau mėnesio pabaigoje startas Paryžiuje.
Linas JOCIUS
