Nei paaukotos šv. Mišios, nei parengta užsienio kalbų mokymo programa, nei įtikinėjimai, kaip tikslinga Savivaldybei išlaikyti mažas klases, „Nevėžio“ pagrindinės bei Jaunimo mokyklų neišgelbėjo nuo reorganizacijos. Jau nuo kito rugsėjo šių mokyklų vardai teliks Panevėžio švietimo istorijoje. Savivaldybės taryba, nors ir minimalia balsų persvara, pritarė 2016–2020 metų švietimo tinklo pertvarkos planui. Iš 31 Tarybos nario už jį balsavo tik 16, nors valdančiajai daugumai priklauso 23 politikai.
Mokyklų optimizavimo planą kūrę švietimo skyriaus specialistai motyvuoja, jog „Nevėžio“ pagrindinės atsisakyti privertė jai itin skausmingai atsiliepusi miesto demografinė situacija. Tai mažiausia miesto mokykla, turinti tik 226 vaikus. Vien per pastaruosius trejetą metų, Švietimo skyriaus duomenimis, „Nevėžyje“ mokinių sumažėjo 30,5 proc.
Dėl per mažo mokinių skaičiaus mokyklai išgyventi pernai vien iš mokinio krepšelio papildomai skirta 50 470 eurų. Paties pastato išlaikymui ir aptarnaujančio personalo atlyginimams iš miesto biudžeto šiai mokyklai pernai teko 189,6 tūkst. eurų. Tai yra vienam mokiniui 839 eurai, arba dvigubai daugiau nei miesto mokyklų vidurkis.
Mažėja per pusę šimto etatų
Specialistai skaičiuoja, kad per 6 000 kv. metrų nerenovuotame pastate besimokančius „Nevėžio“ vaikus perkėlus į vos už 700 m esančią renovuotą „Vyturio“ progimnaziją, būtų sutaupyta apie 257,6 tūkst. eurų (be išeitinių išmokų ir „Nevėžio“ mokyklos pastato šildymo bei priežiūros).
Taupymu motyvuojamas ir Jaunimo mokyklos, esančios Ramygalos gatvėje, iškėlimas į pustuščiame pastate Šiaulių gatvėje įsikūrusį Saugusiųjų mokymo centrą. Skaičiuojama, kad šių dviejų mokyklų sujungimas leistų sutaupyti apie 96,5 tūkst. eurų per metus, tačiau taip pat be išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams ir atlaisvinto pastato priežiūros išlaidų.
Iš Panevėžio švietimo tinklo žemėlapio politikams išbraukus „Nevėžio“ ir Jaunimo mokyklas gali sumažėti iki 30 aptarnaujančio personalo etatų bei iki 30 pedagoginių darbuotojų.
„Tai yra baisiausias variantas. Jei „Nevėžio“ vaikai neišsiskirstys po visą miestą, o pereis į „Vyturio“ mokyklą, perkeltume klases kartu su mokytojais“, – aiškina Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis.
Tarybai patvirtinus tokį pertvarkos planą, Savivaldybė rengiasi ieškoti, kaip panaudoti likusias laisvas švietimo įstaigų patalpas. Į Jaunimo mokyklos pastatą pretenduoja čia veikianti ir didesnio ploto prašanti Panevėžio žydų bendruomenė, taip pat greta įsikūrusios Dailės ir Muzikos mokyklos. Pertvarką palaikę valdančiosios daugumos atstovai motyvuoja čia matantys ir būsimą Atvirą jaunimo centrą.
Labiau miglota „Nevėžio“ mokyklos pastato perspektyva. Valdantieji aiškina, esą čia ketinama sukelti nevyriausybines organizacijas.
Bendruomenė tarsis
Skaičiavimais pagrįsta švietimo tinklo reforma papiktino reorganizuojamų mokyklų bendruomenes.
Į miesto Tarybos posėdį susirinko nemažas būrys „Nevėžio“ pagrindinės atstovų – tėvai, mokytojai.
„Skaitant pertvarkos planą apima jausmas, kad kalbama apie žemės ūkį, bet ne vaikus. Ar jau viskas visuomenėje vertinama eurais ir kvadratiniais metrais? Auginti vaikus iš viso ekonomiškai neapsimoka, bet juos augindami remiamės ne kaina, ne verte, o vertybėmis“ – politikams kalbėjo keturių vaikų, iš kurių du jau lanko „Nevėžį“, tėtis Aurentas Grubinskas. Jis prisipažino dar negalįs atsakyti, į kurią mokyklą nuo kitų mokslo metų leisiantis savo atžalas.
„Tėvai, mokytojai susirinkę tarsimės, kas geriausia bendruomenei. Didžiausia mūsų vertybė – buvimas kartu. Vaikams padaryta didelė psichologinė ir socialinė žala. Visada po reorganizacijų mokymosi rezultatai blogėja“, – teigė A. Grubinskas.
„Nevėžio“ mokyklos mokytoja Aušra Izmailovienė stebėjosi, kodėl kategoriškas sprendimas priimtas neieškant su bendruomene kompromiso. Pedagogės teigimu, mokykla mielai būtų sutikusi pastatu dalytis su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Anot jos, pirmoje dienos pusėje „Nevėžyje“ galėtų vykti pamokos, o vakarop čia rinktųsi sportininkai, neįgalieji, senjorai.
„Kodėl jums nereikia nuo ryto iki vėlyvo vakaro gyvo pastato, kurio langai šviestų ir jame būtų nuolatinis šurmulys?“ – klausė mokytoja.
Nesuprato skubotumo
Tarybos narius atsisakyti ekonomine nauda pagrįsto sprendimo ragino tik „Nevėžio“ palaikymo komanda.
Naikinamos Jaunimo mokyklos bendruomenės atstovai jausmus liejo žiūrėdami tiesioginę Tarybos posėdžio transliaciją.
„Mes su 25-iais Tarybos nariais asmeniškai buvome susitikę“, – prasmės dar kartą įtikinėti politikus nebematė Jaunimo mokyklos direktorius Vidmantas Vilutis.
Jam nesuprantama, kodėl Tarybos nariams buvo svarbu taip skubėti. Jaunimo mokykla prašė jos prijungimą atidėti tik metams. Per tą laiką mokyklos administracija buvo pasiryžusi pati susirasti kitą švietimo įstaigą, kurios dalimi sutiktų tapti. Pasak V. Vilučio, Jaunimo mokykla neprieštarauja būti prijungta. Jos bendruomenei netinka tik politikų parinkta, nuo centro tolokai esanti vieta.
„Mes neprieštarautume būti perkelti bet kur, bet kad tik liktume arti centro. Mūsų vaikų motyvacija mokytis nėra tokia aukšta, kad jie persėsdami į kelis autobusus nuvažiuotų iki Suaugusiųjų mokymo centro kitame miesto gale“, – teigė V. Vilutis.
Jis neabejoja, kad Jaunimo mokyklos sąskaita papildyti mokinių gretas būtų sutikusi ne viena švietimo įstaiga.
„Ne vienas direktorius man sakė, kad po metų kitų jiems būtume išsigelbėjimas nuo uždarymo“, – praleisto šanso gailisi V. Vilutis.
Prieštarauja bendruomenės interesams
Petras Narkevičius, Seimo narys
Dėl to, kad reikalinga Panevėžio švietimo tinklo reforma, negalima nesutikti matant esamą demografinę situaciją mieste. Bet aš, kaip ir prieš pertvarką balsavusi Darbo partijos frakcija, negaliu pritarti tiems būdams, kokiais ji vykdoma.
Bendruomeniškumas buvo bene pats svarbiausias prioritetas partijoms buriantis į šią valdančiąją daugumą. Matome, kad ir „Nevėžio“, ir „Vyturio“ mokyklų bendruomenės labai aiškiai pasisakė prieš reorganizaciją. Maža to, su prijungiamos „Nevėžio“ mokyklos bendruomene tokiu svarbiu klausimu Savivaldybės atstovai teikėsi bendrauti likus vos pusantros savaitės iki lemtingo sprendimo priėmimo.
Taigi matome visišką bendruomenės interesų ignoravimą, todėl Darbo partija negali pritarti sprendimui, priimamam prieš Panevėžio žmonių valią ir interesus.
Maža to, patvirtintame 2016–2020 m. švietimo tinklo pertvarkos plane numatytas tik trijų mokyklų – „Nevėžio“, „Senvagės“ bei Jaunimo – reorganizavimas. Keista, kad naikinamos mokyklos, turinčios higienos pasus, nors nemaža dalis miesto švietimo įstaigų jų net neturi, bet į pertvarkos planą nepateko.
Savivaldybės vadovai patvirtino, kad per ateinančius ketvertą metų bus ir daugiau reorganizuojamų mokyklų. Kodėl jos dabar nėra įtrauktos į tą planą – klausimas lieka atviras. Ar ir vėl jų sąrašas išaiškės likus kelioms savaitėms iki sprendimo priėmimo?
Gegužės 1-ąją reorganizuojamų mokyklų darbuotojams bus išdalyti įspėjimo apie atleidimą lapeliai. Valdančiosios daugumos patvirtintame pertvarkos plane tiems žmonėms nėra numatyta kitų įdarbinimo galimybių. Ar tai nereiškia, kad Savivaldybė pedagogus siunčia į gatvę?
Švietimo ir mokslo ministerija savo rašte Savivaldybei aiškiai pasisakė, jog labai svarbu, kad reorganizuojamų mokyklų mokiniai ir mokytojai žinotų, kas jų laukia, kokios bus mokymosi sąlygos ir darbo perspektyvos.
Maža to, dar šią savaitę ŠMM buvo planuota aptarti „Nevėžio“ mokyklos parengtą užsienio kalbų mokymo programos koncepciją. Ministerija pritarė, kad Panevėžio miesto mokiniams reikalinga mokykla, kuri vykdytų specializuoto ugdymo krypties programą ir ugdytų mokinius, gabius užsienio kalboms. Deja, šį posėdį teko atšaukti.
Nors Darbo partijos frakcija ir opozicija balsavo prieš, Taryba, pamynusi bendruomenės interesus, ŠMM rekomendacijas, vienpusiškai nusprendė pritarti švietimo tinklo pertvarkos planui.
Nors sprendimas jau priimtas, lieka klausimas – ar toks sprendimas atspindi tėvų, vaikų ir bendruomenės interesus?
Kompromisas buvo įmanomas
Egidijus Gaidamavičius
Lietuvos socialdemokratų partijos narys
Miesto Taryba priėmė nevienareikšmiškai sutiktą sprendimą: „Mažėjant mokinių ir siekiant racionaliai naudoti lėšas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. prie „Vyturio“ progimnazijos bus prijungta „Nevėžio“ pagrindinė mokykla.“
Labai gaila, kad institucija, tai yra Savivaldybės administracija ir Taryba, skirta atstovauti gyventojų interesams ir juos visokeriopai ginti, pasinaudojo buka balsų persvara ir nubraukė Nevėžio ir Tulpių bendruomenių siekius, kuriems prieš tai buvo pati pritarusi. Tai yra kalbų ugdymo sampratos, taip pat galimo daugiafunkcio centro steigimo idėjas.
Kadangi pats dalyvavau visuotiniame susirinkime praeitą mėnesį mokykloje, mačiau savivaldos atstovų bandymą pagrįsti uždarymo ar prijungimo galimybę. Tiesa, nelabai jiems tai sekėsi, nes „Nevėžio“ mokinių rezultatai yra vieni geriausių mieste bei respublikoje, o ir finansinė pusė tikrai nebuvo įtikinama. Todėl, mano nuomone, sprendimai priimti skubotai pažeidžiant tvarką, nustatytą 2011 metų liepos 5 dienos švietimo ministro įsakymu V1212.
Artimiausiu metu išsamiai susipažinęs su Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimu, dėl jo kreipsiuosi į Vyriausybės atstovą Panevėžio apskrityje.
Turėdamas patirties atstovauti gyventojų interesams, taip pat esu pasirengęs teisme padėti „Nevėžio“ ir kitoms bendruomenėms apginti teisėtus interesus. Taip pat manau, kad tikrai įmanoma rasti kompromisą dėl patalpų bei dėl galimo pereinamojo laikotarpio. Įmanomi ir kiti sprendimai, kad visos pusės rastų jas tenkinantį kompromisą.
Ir kas galėtų paneigti, kad patrauklioje vietoje stovintis pastatas nebuvo kieno nors nusižiūrėtas?
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
