Lietuvos bažnyčiai netrukus turėtų atsiverti galimybė tuščias parapijas aprūpinti jei ne kunigais, tai bent žemesnio luomo dvasininkais. Antrajam Vatikano susirinkimui leidus, mūsų šalyje jau nuo kitų mokslo metų bus pradėti rengti nuolatiniai diakonai – šeimas turintys dvasininkai. Jie galės tuokti, krikštyti, laidoti. Šias apeigas, baigę trejų metų neakivaizdinę mokymosi programą, nuolatiniai diakonai galės atlikti neatsisakydami tiesioginio pasaulietinio darbo. Jie negalės tik aukoti šv. Mišių, klausyti išpažinčių ir teikti Ligonių patepimo sakramento.
Susidomėjusiųjų jau yra
Kai kas prognozuoja, kad gali atsirasti nemažai bedarbių, panorėsiančių, kad jų šeimas parapijiečiai išlaikytų savo aukomis, tačiau Kauno kunigų seminarijos rektorius monsinjoras Aurelijus Žukauskas tvirtina galintis tik nuraminti taip manančiuosius: kandidatai į diakonus privalės pereiti rimtą atranką, kad būtų įsitikinta jų tvirtu pasiryžimu tarnauti Dievui ir Bažnyčiai.
Kaip teigia seminarijos vadovas, dar nėra apspręsta, kokia bus diakonų rengimo programa, kas ją vykdys ir keliose įstaigose jie bus mokomi. Visa tai iki pavasario pabaigos turėtų numatyti Lietuvos vyskupų konferencija. Dabar žinoma tik tiek, kad Vatikano susirinkimas davė leidimą organizuoti nuolatinių diakonų rengimą. Vienoje ar keliose seminarijose tai bus daroma, priklausys nuo norinčiųjų tapti šio luomo dvasininkais skaičiaus.
Pasak monsinjoro A.Žukausko, šiuo metu keletas kandidatų jau teiravosi apie naujai planuojamą mokslo programą, tad norinčiųjų tapti dvasininkais be reikalavimų laikytis celibato tikriausiai bus. Kadangi mokslas bus skiriamas profesijas ir šeimas jau turintiems vyrams nuo 35 metų, jų studijos, suprantama, turės būti neakivaizdinės.
Reikės bendruomenės pritarimo
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas viliasi, kad naujo luomo, kuris skirsis nuo į kunigus dar neįšventintų jaunų diakonų luomo, atsiradimas padės išspręsti didelio dvasininkų trūkumo problemą. Žinant, kad šiuo metu Panevėžio vyskupijoje yra apie 90 pajėgių dirbti kunigų, bet kone du šimtai parapijų, tikimasi bent kiek sumažinti atotrūkį tarp dvasininkų poreikio ir esamo kunigų skaičiaus.
„Dabar daugybė kaimo parapijų tuščios. O reikia, kad ten būtų bent koks nors dvasininkas“, – įsitikinęs Panevėžio vyskupas.
„Sekundės“ pašnekovas pabrėžia: nėra pagrindo nuogąstauti, kad nereikalaujant laikytis celibato, permanentiniais (lotyn. „pasiliekančiaisiais“) diakonais panorės tapti bet kas. Visų pirma, J. E. J.Kaunecko tvirtinimu, kandidatas į šį dvasininkų luomą turės gauti savo bendruomenės charakteristiką ir pritarimą. Jis privalės būti ne jaunesnis kaip 35-erių, apie 10 metų gražiai išgyventi santuokoje.
Nevedę vyrai arba kažkada mokęsi kunigų seminarijoje ir ją metę, pretenduoti į nuolatinius diakonus negalės. Jais būti praras galimybę ir sumaniusieji išsiskirti arba susituokti antrąkart po pirmosios žmonos mirties.
Galimų nuostolių neneigia
Vyskupas pabrėžia, kad dauguma planuojamų rengti dvasininkų turės būti savanoriais, o ne pragyventi ir šeimą išlaikyti iš diakonavimo. Vakarų Europos šalyse tokia praktika populiari. „Pažįstu vieną policijos darbuotoją Vokietijoje, kuris laisvu nuo darbo laiku dirba diakonu. Italijoje parapijinį darbą dirba beveik vieni savanoriai, kitose šalyse irgi savanorystė yra labai išplėtota“, – pasakoja Jo Ekscelencija.
Pasak J.Kaunecko, kol kas planuojama, kad diakonų, kaip ir klierikų, rengimą apmokės Bažnyčia. Jai per metus vieno seminaristo išlaikymas atsieina apie 10 tūkst. Lt.
Plačiau skaitykite kovo 21 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
S.Kašino nuotr. Viliamasi, kad naujo luomo atsiradimas padės
išspręsti didelio dvasininkų trūkumo problemą.
