Nuteistieji nekantriai laukia liepos 1-osios, kai nemaža jų dalis turės galimybę išeiti į laisvę anksčiau. Po mėnesio įsigalios 2011 metų pabaigoje priimtas Probacijos – alternatyvios bausmės įkalinimui – įstatymas.
Visiems padaugės darbo
Pagal šį įstatymą žmogui, nuteistam iki trejų metų, laisvės atėmimo įstaigoje užteks praleisti trečdalį laiko, iki dešimties metų – pusę bausmės laiko, iki penkiolikos metų – du trečdalius, nuteistasis daugiau nei 15 metų kalėti lygtinio paleidimo teise galės pasinaudoti įkalinimo įstaigoje praleidęs tris ketvirtadalius laiko.
Sprendimai dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo bus priimami įkalinimo įstaigose specialiai sudarytų komisijų. Jos vertins riziką ir pateiks savo išvadą, ar konkretus asmuo gali būti paleistas į laisvę anksčiau. Teismai tik tvirtins jų sprendimus.
Padariusieji nesunkius nusikaltimus turės daugiau šansų nei iki šiol likti laisvėje.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos regionų pataisos inspekcijos, kurios po liepos 1-osios bus pavadintos apygardų probacijos tarnybomis, apie juos rengs socialinio tyrimo išvadas ir teiks teismams.
Tiek paliktieji laisvėje, tiek lygtinai iš įkalinimo vietų paleistieji bus prižiūrimi. Jie privalės dalyvauti įvairiose programose ir kursuose. Numatyta, kad dalis probuojamų asmenų turės dėvėti elektronines apyrankes, šie prietaisai rodys buvimo vietą.
Pareigūnai lygtinai paleistus asmenis stebės kompiuterio ekrane. Žmogus, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalės laikytis nustatytos dienotvarkės, dalyvauti parinktose elgesio pataisos programose, pranešti, jeigu elektroninis stebėjimo prietaisas sugedo ar jis buvo pamestas. Pasibaigus intensyviai priežiūrai įtaisas turės būti grąžinamas.
Darbo biržoms reikės sudaryti individualius probuojamųjų užimtumo veiklos planus, numatyti kitas priemones, kaip jiems greičiau įsilieti į darbo rinką. Savivaldybės turės sudaryti sąlygas probuojamiesiems dirbti nemokamus darbus, taip pat – teikti informaciją apie jų eigą ir rezultatus.
Sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose minėti asmenys turės gydytis nuo priklausomybės ligų, atitinkamoms institucijoms teiks informaciją, kaip jiems sekasi.
Su nepilnamečiais nusikaltėliais dirbs savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai.
Įstatyme numatyta, kad probacijos tarnybos glaudžiai bendradarbiaus su nevyriausybinėmis organizacijomis, savanoriais, koordinuos jų darbą su lygtinai išleistaisiais į laisvę ar alternatyvia laisvės atėmimo bausme nubaustais asmenimis.
Tokie žmonės turės teisę pasirinkti savanorį, atsakingą už jų resocializaciją.
Nuteistieji liepos 1-osios laukia su viltimi, o įkalinimo įstaigos, teismai, pataisos inspekcijos – su nerimu. Šių institucijų darbuotojams teks didelis papildomo darbo krūvis. Jų vadovai svarsto, kad vargu ar probacijos įstatymo įgyvendinimo pradžia bus sklandi. Jiems kyla daug klausimų, o į juos kol kas nėra konkrečių atsakymų.
Riziką vertins jungtinė komisija
Panevėžio pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas puikiai supranta, kokia didelė atsakomybė jų laukia nuo liepos 1-osios. Anksčiau įkalinimo įstaiga teismui rašydavo teikimą, pateikdavo nuteistosios charakteristiką, o dabar iš esmės turės pati priimti sprendimą.
Pataisos namuose nuteistųjų likimą spręs speciali septynių asmenų komisija. Į ją, be įkalinimo įstaigos darbuotojų, įeis policijos, Pataisos inspekcijos (probacijos tarnybos), prokuratūros, visuomeninių organizacijų atstovai.
E.Norvaišas svarsto, kad komisijoje turėtų būti gerokai daugiau nei septyni žmonės. Mat viena grupė fiziškai nespės peržiūrėti visų nuteistųjų bylų.
Panevėžio pataisos namuose iš šiuo metu bausmę atliekančių 350 nuteistųjų teisę pasinaudoti galimybe anksčiau išeiti į laisvę turės apie 211.
Komisija nuteistosios prašymą turės apsvarstyti per 20 dienų nuo jo pateikimo.
Direktorius skaičiuoja, kad komisija per dieną turėtų išnagrinėti trijų nuteistųjų bylas. Praktiškai tai neįmanoma, nes joje dalyvaus specialistai ir pareigūnai, turintys savo tiesioginius darbus. Tad jie negalės būti komisijoje nuo ryto iki vakaro.
„Papildomų lėšų neskirta, teks verstis turimais resursais. Neišspręstų organizacinių problemų dar daug. Kol įsivažiuosime, nebus lengva“, – „Sekundei“ teigė E.Norvaišas.
Kol kas neaišku, kiek po liepos 1 dienos Panevėžio pataisos namuose liks nuteistųjų. Direktorius mano, kad kalėjime bent jau kurį laiką bus erdviau.
Inspekcijos pareigūnai mokosi
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Panevėžio regiono inspekcijos, kuri po liepos 1-osios bus Panevėžio apygardos probacijos tarnyba, viršininko pavaduotojas Ričardas Dovidonis taip pat sako, kad jiems padaugės darbo ir atsakomybės.
Pavyzdžiui, dabar vadinamąją asmenį charakterizuojančią medžiagą renka ir teismui teikia ikiteisminio tyrimo tyrėjai, o nuo liepos šį darbą, tik dar platesniu mastu, teks dirbti pataisos tarnybų darbuotojams. Inspekcijos pareigūnai dabar mokosi vertinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, rašyti socialinio vertinimo riziką pagal naujai patvirtintą metodiką. Kaip jiems tas žinias seksis taikyti praktiškai, parodys laikas.
R.Dovidonis svarsto, kad priklausys ir nuo to, kaip kitos įstaigos ir institucijos, nevyriausybinės organizacijos bus linkusios bendradarbiauti su probacijos tarnyba.
„Apie pakartotinį nusikaltimą padariusį asmenį mes turime informacijos, bet apie pirmą kartą nusikaltusį – jokios. Kad surinktume išsamius duomenis, turėsime kreiptis į įvairias įstaigas, organizacijas. Reikia tikėtis, kad jos geranoriškai bendradarbiaus“, – vylėsi jis.
R.Dovidonis abejoja, ar nuteistiesiems kontroliuoti bus naudojamos elektroninės apyrankės. Pasak pavaduotojo, tam reikalingos nemažos lėšos.
Papildomas krūvis teismams
Probacijos įstatymas pridės papildomo darbo ir taip jo daug turintiems teisėjams. Nuteistieji galės skųsti ne tik teismo, bet ir komisijų prie įkalinimo įstaigų sprendimus, probacijos tarnybų teismams pateiktas išvadas.
Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė Rita Dambrauskaitė kitą savaitę kvies teisėjų pasitarimą dėl su Probacijos įstatymu susijusių klausimų: darbo krūvių, praktinių jo įgyvendinimo aspektų.
„Nesklandumų iš pradžių bus. Probacijos įstatymas priimtas, bet jo įgyvendinimo įstatymas – ne. Tad dirbdami susidursime su tam tikromis problemomis dėl jo taikymo praktikoje“, – kalbėjo ji.
Teismo pirmininkė neneigė, kad nuo liepos teismai praktiškai nebeturės lemiamo žodžio dėl lygtinio paleidimo į laisvę. Pasak R.Dambrauskaitės, anksčiau buvo pasiūlymų visai eliminuoti teismus iš šio proceso, bet tam nepritarta.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
