Viena už kitą įspūdingesnės, pūkuotos ir visiškai plikos, kilmingos ir išdidžios narveliuose besiilsinčios gražuolės savaitgalį sutraukė minias smalsuolių į Panevėžyje seniai regėtą kačių parodą. Jos rengėjai pripažįsta netgi per vargus neradę informacijos, kada paskutinį kartą Aukštaitijos sostinėje buvo renkama gražiausia murklė.
Viena už kitą įspūdingesnės, pūkuotos ir visiškai plikos, kilmingos ir išdidžios narveliuose besiilsinčios gražuolės savaitgalį sutraukė minias smalsuolių į Panevėžyje seniai regėtą kačių parodą. Jos rengėjai, kačių mylėtojų klubo „Top Miau“ vadovai pripažįsta netgi per vargus neradę informacijos, kada paskutinį kartą Aukštaitijos sostinėje buvo renkama gražiausia murklė.
Tarptautinėje parodoje dalyvavo 136 pačių įvairiausių veislių katės – jau keletą metų populiarumu nenusileidžiantys britų trumpaplaukiai, egzotiški sfinksai, galiūnai Meino meškėnai, avinėlius primenantys selkirk reksai, kačių mylėtojų širdis pavergiantys škotų nulėpausiai ir stačiaausiai, itin retos Egipto Mau ir kitos. Orius savo augintinius į parodą atvežė veisėjai iš įvairių Lietuvos miestų ir kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos.
Dvi dienas trukusioje parodoje 10 litų už bilietą nepagailėję žiūrovai galėjo nusifotografuoti su murklėmis, pabendrauti su jų šeimininkais ir netgi įsigyti kilmingą kačiuką. Tiesa, už tokį augintinį būtų tekę plačiai praverti piniginę – murkiančios prekės kaina prasideda maždaug nuo 1500 litų ir gali siekti net kelis tūkstančius eurų.
Daugelis parodos dalyvių, kaip tikros žvaigždės, tingiai snaudė narveliuose ir, rodos, nė nekreipė dėmesio į prie jų besigrūdančius smalsuolius. Tarsi jausdamas savo vertę guolyje ilsėjosi dar tik metų su puse Sibiro katinas Ūsorius Admirolas Miško Stebuklas. Ši veislė Lietuvoje dar tik skinasi kelią. Veisėjos Rasos Černiauskienės žiniomis, mūsų šalyje Ūsorius – vienintelis toks katinas. Šeimininkė juokavo, kad jos augintinis serga žvaigždžių liga – labai mėgsta dalyvauti parodose ir leipėja iš laimės girdėdamas pagyras.
Dėl parodos titulų kovojantys veisėjai pripažįsta gyvenantys savo augintinių ritmu.
„Ūsorius labai nepriklausomas, nemėgsta būti ant rankų, bet jis tikras namų psichologas. Jei pradedu bartis su namiškiais, katinas puola glaustytis, tarsi bandydamas visus nuraminti. Būtinai privalo dalyvauti namų ruošoje. Jei gaminu maistą, kur nors aukščiau užšokęs stebi, ar teisingai indus plaunu, ar gerai dantis valausi“, – pasakojo R.Černiauskienė.
Anot jos, šios veislės katinai pasižymi tylumu – Ūsorius teikiasi miauktelėti nebent atlikęs gamtinius reikalus, suprask – šeimininkams laikas sutvarkyti, ką palikęs kraiko dėžutėje.
Didžiulio smalsuolių susidomėjimo sulaukė ufonautiško snukučio orientalų veislės Junga Onza De Oro vardu pavadintas katinas. Jo nežemišką kilmę dar labiau pabrėžė narvelyje padėta ateivio figūrėlė. Orientalai skaičiuoja 8-ąjį dešimtmetį. Iš Siamo kačių kilusi veislė pripažinta 1930-aisiais.
Penkis kilogramus sveriantis, tačiau itin lieknas, ilgakojis, ilgu liemeniu ir ilga plona uodega rainas katinas, anot veisėjos Galinos Aleknienės, savo charakteriu labiau šuo nei miauklys. Orientalai, kaip šunys, labai prisiriša prie šeimininko, moka parodyti savo meilę ir lengvai pasiduoda dresūrai.
Pasak G.Aleknienės, Junga atneša numestą žaisliuką, paliepus atsitupia, pašauktas atbėga. Orientalus, kaip ir kitus Rytų grupės veislių katinus, galima išmokyti netgi atnešti šeimininkui šlepetes. Maža to, Jungos net ir kniaukimas labiau primena ne katinišką „miau“, o šunišką kaukimą. O didžiausias kačių priešas šuo orientalams – tik geras draugas.
Šios veislės atstovų priežiūra šeimininkams irgi nekelia didelių rūpesčių. Pasak G.Aleknienės, kadangi kailis neturi poplaukio, katinas beveik nesišeria.
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite rugsėjo 19 d. „Sekundėje“.
