Savivaldybės nuo privatizacijos saugoma, kad išlaikytų Panevėžyje prieinamas laidojimo kainas, „Grauduva“ pati taiko nesuvokiamus, didesnius nei 2800 proc. antkainius, o išankstinės sutartys su klientais laidojimo paslaugoms suteikti surašytos stebėtinai aptakiai. Kokių šokiruojamų faktų atskleidė įmonės veiklos auditas?
Nors laidojimo paslaugos yra viena pelningiausių, augančių ir nuolatines pajamas užtikrinančių verslo šakų, o „Grauduva“ Aukštaitijos sostinėje susišluoja apie 48 proc. visų užsakymų, bendrovės pelningumo rodikliai blogi. U. Mikaliūno nuotr.
Didžiąją ritualinių paslaugų rinkos dalį Panevėžyje užimančioje savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje „Grauduva“ vadovai tvarkosi įžūliau nei privačioje bendrovėje. Savivaldybės nuo privatizacijos saugoma, kad išlaikytų Panevėžyje prieinamas laidojimo kainas, „Grauduva“ pati taiko nesuvokiamus, didesnius nei 2800 proc. antkainius.
Išankstinės sutartys su klientais laidojimo paslaugoms suteikti surašytos kone iš oro, todėl tokį sandėrį su „Grauduva“ sudaręs žmogus negali būti garantuotas, kad jo laidotuvės bus tokios, kokių tikėjosi mokėdamas pinigus.
Tačiau į ritualinių paslaugų įmonės darbuotojų pareigas įeina žinoti klientų ypatingus pomėgius ir net pasveikinti juos su šventėmis.
Nors laidojimo paslaugos yra viena pelningiausių, augančių ir nuolatines pajamas užtikrinančių verslo šakų, o „Grauduva“ Aukštaitijos sostinėje susišluoja apie 48 proc. visų užsakymų, bendrovės pelningumo rodikliai blogi. Pastaruosius keletą metų „Grauduvos“ metinis pelnas tesiekdavo vos 2000–3000 Eur ir tik pernai, metų pabaigoje įmonę pradėjus krėsti Savivaldybės kontrolieriams, bendrovės pelnas staiga šoktelėjo penkiskart. Chaotiškai vadovaujamoje bendrovėje vidutinis darbo užmokestis iki 43 proc. didesnis nei vidutinis šalies atlyginimas, o net trečdalį įmonės darbo užmokesčio sąnaudų sudaro vadovų atlyginimai.
Ritualinių paslaugų įmonėje veiklos auditą atlikę Savivaldybės kontrolieriai pripažįsta tokio chaoso nesitikėję.
„Mes nustebę. Tokios netvarkos tikrai dar nebuvome matę. Net įsakymai rašomi ant kažkokių senų formų kaip kokioj tarybų Lietuvoj. Direktorius savo dokumentuose nesiorientuoja, pats stebisi, kaip galėjo pasirašyti tokį įsakymą“, – „Sekundei“ teigė Savivaldybės kontrolierė Laima Skeirytė.
Pelnas pakilo
Vien Panevėžio mieste pernai mirė 1527 žmonės, rajone – 365. Mirtingumui akivaizdžiai didėjant, geresnį verslo modelį nei ritualinės paslaugos, atrodo, sunku būtų sugalvoti: „rinka“ visada garantuota, anksčiau ar vėliau kiekvienam gyventojui yra nuperkamas kelialapis į paskutinę kelionę, o vienos laidotuvės jomis besirūpinančios firmos sąskaitą papildo nuo pusantro iki kelių tūkstančių eurų.
Panevėžyje veikia penkios įmonės, siūlančios visas ritualines paslaugas. Iš jų daugiausia, 45–50 proc., užsakymų susišluoja „Grauduva“.
Tačiau nors įmonei tenka didžiausia pyrago riekė, metinis pelnas atrodo gana kukliai – apie 15 tūkst. Eur.
Tiek bendrovė rodo uždirbusi 2015-aisiais. Pastaruosius keletą metų „Grauduvos“ finansinėse ataskaitose pelną rodantys skaičiai buvo dar graudesni – vos 2000–3000 Eur.
Kas lėmė pernai tokį staigų finansinių rodiklių pagerėjimą, auditą įmonėje atlikusiems Savivaldybės kontrolieriams liko neatsakyta. Įmonės pelno žaibiškas augimas stebėtinai sutapo su kontrolierių pradėtu patikrinimu.
„Taip Dievas sudėliojo“, – metų pabaigoje pirmą kartą taip smarkiai išaugusį sakymų skaičių tikrintojams paaiškino „Grauduvos“ direktorius Stanislovas Paipolas.
Stebėtojai tebuvo marionetės
Teisės aktai numato, kad bendrovės veiklos strategiją, valdymo struktūrą svarsto ir tvirtina, vadovo darbą vertina valdyba, o kontroliuoja stebėtojų taryba. Paskutinį kartą jų sudėtis keitėsi praėjusių metų vasarą, tai yra prieš keletą mėnesių iki skandalingojo audito pradžios. Ilgą laiką, nuo 2012-ųjų iki 2015-ųjų, įmonės kontrolę savo rankose laikiusiai stebėtojų tarybai vadovavo ir dabartinėje, ir ankstesnėje Savivaldybės tarybos kadencijoje valdančiajai daugumai priklausantis buvęs ilgametis konservatorius Vidmantas Baltramiejūnas.
Turėję būti „Grauduvos“ vadovų tikraisiais prievaizdais, stebėtojai atliko tik marionečių funkciją. Savivaldybės kontrolieriai nerado įrodymų, kad stebėtojų taryba 2012–2015 metais įmonės akcininkams būtų nors kartą teikusi atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos, valdybos bei vadovo veiklos – „Grauduvai“ buvo sudarytos visos sąlygos tvarkytis taip, kaip jai patinka.
„Mes esame ne kartą ir ne du reiškę pastabų „Grauduvos“ vadovui. Visada buvo taisytinų dalykų, bet nieko tokio labai blogo nematėm“, – aiškino V. Baltramiejūnas.
Antkainis – 2816 proc.
Bendrovė per 2015 m. įsigijo prekių, paslaugų ir darbų už 183,87 tūkst. Eur. Vien karstams ir urnoms pirkti išleido 61,42 tūkst. Eur, kremavimo paslaugoms – 27,5 tūkst. Eur. Tačiau auditoriai turi abejonių, ar iš tiesų šios lėšos buvo racionaliai panaudotos, nes kai kurios prekės įsigytos užsimerkus prieš viešųjų pirkimų įstatymą.
Savavaliavimas išaiškėjo ir tikrinant įmonės teikiamų paslaugų įkainius.
Nors teisės aktai numato, kad savivaldybių kontroliuojamų įmonių paslaugų įkainius nustato Savivaldybės taryba, „Grauduvoje“ tokią galią turėjo pats direktorius. S. Paipolas auditoriams aiškino, esą ritualinių paslaugų kainas apskaičiuodavo vadovaudamasis Panevėžio miesto valdybos protokolu. Įdomu tai, kad tokia valdyba nebeegzistuoja dar nuo 2008-ųjų.
Pernai ritualinių paslaugų kainoraštį direktorius keitė net penkis kartus. Auditoriams taip ir nepaaiškintos tokio dažno kainų keitimo priežastys. Pasak kontrolierių, kainoraščiai patvirtinti su loginėmis klaidomis, neaiškios naujų kainų įsigaliojimo datos. Tačiau ir tokie kainoraščiai, atrodo, tebuvo priedanga užkulisinei veiklai. Audito metu paaiškėjo, kad klientams ne visada būdavo taikomos juose nustatytos kainos. Pavyzdžiui, nors patvirtintame kainoraštyje nurodyti maksimalūs antkainiai siekė 70–80 proc., tačiau klientams laidojimo reikmenys ir paslaugos buvo parduodami pritaikius net iki 2816 proc. antkainį.
Laidotuvių kainų lenktynėse Savivaldybės valdoma „Grauduva“ tikrai nėra iš pigiausiųjų. „Sekundės“ duomenimis, didžiosios, 70 kv. m, salės nuoma už parą čia kainuoja 121 Eur, mažiausios, 42 kv. m, – 66,55 Eur.
Kitoje mieste veikiančioje privačioje ritualinių paslaugų įmonėje parai išsinuomoti 160 kv. m salę, kurioje yra 150 sėdimų vietų, atsieitų 170 Eur, o už 64 kv. m nuomą paprašytų 45 Eur.
Duobės iškasimą vasaros sezoną privati įmonė įkainojusi 150 Eur, „Grauduva“ – 171 Eur. Pigiausias, laidoti tinkamas karstas jos parduotuvėje kainuoja 163 Eur, užsakant pas privatininką už kukliausią paprašytų 143 Eur.
Sumoka nežinodami už ką
„Grauduvoje“ nustatyti pažeidimai turėtų šokiruoti ir klientus, kurie, norėdami apsaugoti artimuosius nuo rūpesčių, su įmone pasirašė išankstines laidojimo paslaugų sutartis. Jomis įmonė įsipareigoja užsakovui suteikti ritualines paslaugas šiam mirus. Kai kuriose sutartyse nurodytos paslaugų kainos ne tik neatitinka esamų kainoraštyje, bet netgi nėra tiksliai nurodoma, kokias prekes užsisakė paskutinę savo žemiškąją kelionę suplanavęs žmogus.
Pavyzdžiui, vienam klientui, sudariusiam su bendrove išankstinę laidojimo sutartį, kremavimo paslauga įkainota 169 Eur, o kitam kažkodėl net 629 Eur, nors kainoraščiuose nustatyta kaina siekia 478 Eur.
Išankstinėse sutartyse nurodyta, kad klientas užsisakęs drabužius, avalynę, urną, karstą, bet visiškai neaišku, kokias šias prekes žmogus išsirinkęs.
Nors tokias sutartis sudariusieji bendrovei iš anksto apmoka dalį ar net visas būsimų savo laidotuvių išlaidas, tačiau „Grauduva“ net neįsipareigoja klientui mirus apie tokią sutartį informuoti trečiųjų asmenų. Tai reiškia, kad asmeniui mirus nėra garantijų, kad jo artimieji ar valstybė žinos, kad visos ar dalis laidojimo paslaugų jau apmokėta.
Įpareigojo domėtis klientais
„Grauduvoje“ darbuotojų kone dvigubai daugiau, palyginti su kitomis tiek pat salių turinčiomis laidojimo ir ritualines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis.
Kai kurios pareigybės – inžinieriaus, personalo inspektoriaus, vadybininko – analogiškas paslaugas teikiantiems Panevėžio verslininkams atrodo visiškai nereikalingos ir net kelia šypseną.
Tačiau „Grauduvos“ darbuotojų vidutinis atlyginimas net iki 43,1 proc. didesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis. Pavyzdžiui, 2015 m. paskutinį ketvirtį šalies darbo užmokesčio vidurkis buvo 618,2 Eur, o „Grauduvos“ darbuotojai džiaugėsi 877,77 Eur atlyginimu. Pačios administracijos atlyginimai sudaro net 30 proc. bendrovės darbo užmokesčio sąnaudų ir visiškai nepriklauso nuo įmonės veiklos rezultatų.
Direktoriaus S. Paipolo, vadovaujančio 29-ių žmonių kolektyvui, atlyginimas siekia 1791 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 1300 Eur į rankas.
„Grauduvoje“ stulbina ne tik finansiniai rodikliai, bet ir originalios, su logika prasilenkiančios darbo tvarkos taisyklės. Pavyzdžiui, į ritualinių paslaugų įmonės darbuotojų pareigas įeina tokie punktai, kaip „žinoti klientų vardus, pavardes, ypatingus pomėgius, svarbių klientų gimimo datas“, „rodyti klientui asmeninį dėmesį, sveikinti klientus švenčių (šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir kt.) progomis, svarbius klientus gimimo dienos, vardo dienos proga“ , „pateikti įmonės administracijai informaciją apie tai, kaip klientai vertina UAB „Grauduva“ rodomą jiems dėmesį, dovanas, sveikinimus, teikiamas paslaugas ir produktus“.
Kontrolieriai nesuprato
Paprašytas paaiškinti auditorių nustatytus stulbinamus pažeidimus, S. Paipolas pareiškė, jog nedirbantieji laidojimo versle to nesupras.
Šokiruojamų audito išvadų S. Paipolas nekomentuoja. Direktorius teigė esąs labai užimtas, neturintis laiko pokalbiui ir nežinantis, kada turėsiantis.
„Sekundei“ paklausus, ar sutinka su audito išvadomis, direktoriaus atsakymas buvo trumpas: o kur man dėtis nesutikus?
Anot jo, nedirbantis toje sferoje nesupras įmonės veiklos specifikos.
„Grauduvos“ užkulisius atskleidusią skandalingą veiklos audito medžiagą svarstys Savivaldybės taryba. Ji spręs ir dėl vadovo atsakomybės.
Politiškai naudinga priedanga
Rašytojo Petro Cvirkos personažo Prano Kriukelio verslas keroja ne vienoje Lietuvos savivaldybėje. Laisvosios rinkos instituto paskutiniais duomenimis, pernai šalyje veikė šešeri laidojimo namai, priklausantys savivaldybėms.
„Savivaldybei užsiimti verslu taip pat netinka, kaip ir šventikui. Savivaldos funkcija – koordinuoti įmones, gauti mokesčių ir juos paskirstyti, bet ne verslauti. Man labai kvepia naftalinu savivaldybių noras pačioms valdyti įmones“, – „Sekundei“ yra teigęs
Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovas Raimondas Pocius.
Anot jo, turėdama tokią rinkos dalį, kokią Panevėžyje užėmusi „Grauduva“, privataus kapitalo įmonė uždirbtų gerokai daugiau.
Nematantis nė vienos priežasties, kodėl Savivaldybė turėtų teikti ritualines paslaugas, pripažįsta ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas. Jo nuomone, jei Savivaldybės įmonės dirba neefektyviai, akivaizdu, kad jos veikla mokesčių mokėtojams naudos neatneša.
„Atsakymas, kodėl nuo sovietmečio tebeegzistuoja savivaldybių įmonės, yra politinės priežastys ir elementarūs asmeniniai interesai. Labai gerai turėti įmonių, į kurias valdžia gali nuleisti visokius partijos bičiulius, pasenusius politikus ar šiaip „nusipelniusius“ žmones. Tai yra politiškai naudinga“, – mano Ž. Šilėnas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
