Tragikomiškoje Nevėžio valymo istorijoje Savivaldybė norėtų greitai padėti tašką. Upę nuo naftos, gyvsidabrio, sunkiųjų metalų užteršto dumblo gelbėti siūlosi trys pajėgas suvienijusios įmonės.
Savivaldybės užsakymu atlikti Nevėžio dugno tyrimų rezultatai bauginantys. Upės, tekančios per Kultūros ir poilsio parką, kur yra ir panevėžiečių pamėgta maudykla, dumblas užterštas naftos produktais, sunkiaisiais metalais, o prie Savitiškio g. užtvankos rasta gyvsidabrio. U.Mikaliūno nuotr.
Susivienijo dėl Nevėžio
Tragikomiškoje Nevėžio valymo istorijoje Savivaldybė norėtų greitai padėti tašką. Per patį miesto centrą tekančios upės atkarpą už 1,5 mln. Lt valyti suvažiavusiems, bet dumblo neaptikusiems visaginiečiams sukėlus nemenką skandalą, Savivaldybė Europos Sąjungos paramą dabar tikisi išleisti nuo dumblo vaduodama kitą atkarpą.
Šį kartą kuriozinė situacija, kai milijonus bandyta investuoti į mistinį dumblą, nebeturėtų pasikartoti. Mat Savivaldybės konkurse Nevėžiui išvalyti tarp dviejų, Nemuno ir Savitiškio, gatvių tilto dalyvauti panoro vienintelis dalyvis – kelių įmonių grupė, iš kurių viena – viešoji įstaiga, pagal kurios parengtą projektą pernai Nevėžyje beprasmiškai ieškota dumblo.
Tik praėjusią savaitę vokus su pateiktais pasiūlymais atplėšusi Savivaldybės komisija konkurso detalių dar neatskleidžia. Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos Jolantos Valuižienės teigimu, šiuo metu vertinama dalyvių kompetencija. Kol nėra paskelbto laimėtojo, vedėja neįvardija ir konkurso dalyvių skaičiaus.
„Sekundės“ žiniomis, Savivaldybės užsakymu susidomėjo jungtinės veiklos sutartį sudariusi trijų įmonių grupė – vandens telkinių valymo darbus atliekanti Kauno „Hidrum“, bendrovė „Viešųjų pirkimų ekspertų grupė“ ir viešoji įstaiga „Grunto valymo technologijos“.
Pastaroji su Panevėžio savivaldybe pažįstama dar nuo 2006-ųjų, kai apskaičiavo, jog Nevėžio dugne nuo Smėlynės g. iki Stoties g. nusėdę 35 tūkst. kub. metrų dumblo. Tokius skaičiavimus pernai triukšmingai sugriovė dumblą siurbti susirengusi, bet tik žvyrą ir smėlį Nevėžio dugne aptikusi įmonė iš Visagino.
Dabar su partneriais išvalyti kitą upės atkarpą pati pretenduojanti viešoji įstaiga už Savivaldybės neišleistus 1,5 mln. Lt rengiasi išsiurbti dešimt kartų mažiau dumblo – apie 3500 kub. metrų.
Upė užteršta nafta
Miesto centrą kertančiame Nevėžyje neradus dumblo, bet susirūpinusi dėl grasinančios nuplaukti Europos Sąjungos paramos, Savivaldybė ėmėsi ieškoti, ar Nevėžyje apskritai yra ką valyti. Vietos ekologai patys irstėsi po upę valtele ir baksnodami lazdomis matavo dumblo storį, o jį ištyrusios „Grunto valymo technologijos“ konstatavo, kad Nevėžio dugnas nuo Nemuno iki Savitiškio g. – baisus. Upės, tekančios per Kultūros ir poilsio parką, kur yra ir panevėžiečių pamėgta maudykla, dumblas užterštas naftos produktais, sunkiaisiais metalais, o prie Savitiškio g. užtvankos rasta gyvsidabrio.
Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Rūta Taučikienė teigia, kad tai – sovietmečiu Panevėžyje veikusios galingos pramonės liekanos.
„Iš pramonės įmonių rajono lietaus nuotekos veda į upę. Visas užterštas dumblas aptiktas būtent prie išleistuvų. Kitose Nevėžio vietose naftos nerasta“, – tvirtina R. Taučikienė.
Nevėžio dumblą veš į Jonavą
„Grunto valymo technologijų“ direktorius Rapolas Liužinas pats pasirengęs su partneriais kenksmingą dumblą išvežti už 1,5 mln. Lt.
„Nevėžis vizualiai atrodo labai nekorektiškai. Nors vandens kokybė jame nėra bloga, galima maudytis, bet norėtųsi, kad upės vaizdas būtų visiškai kitoks. Dumble yra naftos ir sunkiųjų metalų, kai potvyniai, ledonešiai ardo dumblą, pakyla ir kenksmingos medžiagos. Jų netoleruoja kai kurie augalai, kenkia žuvims. Po valymo pagerės vandens kokybė“, – aiškina R. Liužinas.
Anot jo, trys bendrovės susivienijo ne užsidirbti iš panevėžiečių, o jiems padėti. Matė, kad Savivaldybė giliai įklimpo į dumblo istoriją: greitai baigsis terminas ES paramai panaudoti, o konkursai Nevėžiui valyti verslininkų nebedomina.
„Mes neturime jokio noro ten valyti, bet matome, kad niekas Savivaldybei nepadės, todėl imamės to darbo. Praktiškai nei mums, nei kitiems jis nėra įdomus, bet sudėtingas. Pagal išankstinius tyrimus, ten vos apie 3300 kub. metrų dumblo. Tiek siurbiant pelno jokio nebus. Dirbsime tik iš pagarbos Panevėžio entuziastams, kurie nori Nevėžį pagražinti“, – tvirtino R. Liužinas.
Jei Savivaldybė vienintelę savo paslaugas pasiūliusią konkurso dalyvę pripažins laimėtoja, direktoriaus nuomone, darbai prasidės nebent spalį.
Kad neprarastų europinės paramos, Savivaldybė ES skirtus per 1 mln. Lt Nevėžiui valyti turi panaudoti iki metų galo, tačiau ją guodžia paramos skirstytojų mestas gelbėjimosi ratas – nespėjus sutartis galės būti dar pratęsta iki kitų metų rugpjūčio.
Iš Nevėžio išsiurbtas nafta ir sunkiaisiais metalais užterštas dumblas, pasak R. Liužino, būtų ne vietoje džiovinamas, o išvežtas į „Grunto valymo technologijų“ valymo kompleksą Jonavoje ir per porą metų išvalytas.
Panevėžiui – solidus ieškinys
Kol potencialūs Nevėžio valytojai ir Savivaldybė suka galvas, kaip pasinaudojus ES pinigais padėti tašką dumblo istorijoje, jo neradusi visaginiečių įmonė „Vandens erdvė“ iš Aukštaitijos sostinės per teismą siekia atgauti 381 tūkst. Lt. Tokią sumą bendrovė įvardija prieš porą mėnesių teismui pateiktame ieškinyje prieš Panevėžio savivaldybę. Milžiniškus nuostolius „Vandens erdvė“ motyvuoja patyrusi, kai pernai laimėjusi Savivaldybės konkursą vietoj jos pateiktame projekte numatytų 35 tūkst. kub. m dumblo upės dugne aptiko žvyrą ir smėlį.
„Daugiausia būtume galėję išsiurbti 4000 kub. metrų dumblo. Norint pasiekti projekto rodiklį, būtų tekę gilinti upę, o tai griežtai draudžiama. Mes tris dienas pasiurbę supratome, kad projekto skaičiai iš lubų traukti“, – „Sekundei“ teigė „Vandens erdvės“ direktorius Valerijus Morozovas.
Anot jo, Savivaldybė įmonei sumokėjo už nušienautas pakrantes, tačiau liko skolinga už trijų dienų darbą ieškant dumblo galinga į Panevėžį atsivežta technika.
Jei „Vandens erdvė“ teisme įrodys ne dėl savo kaltės patyrusi nuostolių, panevėžiečiai iš miesto kišenės turės sumokėti kelis šimtus tūkstančių bendrovei už darbus, kurie net nebuvo reikalingi.
Kas kaltas dėl brangiai kainuoti galinčios klaidos? V. Morozovas tvirtina, kad atsakomybę turėtų prisiimti tie, kas apskaičiavo tokį dumblo kiekį, tai yra „Grunto valymo technologijos“.
„Nevėžyje 35 tūkst. kub. metrų dumblo niekada nebuvo. Nerealus skaičius“, – tvirtina V. Morozovas.
Žinia, kad „Grunto valymo technologijos“ su partneriais siūlosi išvalyti dumblą iš kitos Nevėžio dalies, verslininką prajuokino, bet jis sako nenustebęs.
„Vandens erdvė“, anot direktoriaus, pasistengs daugiau su Panevėžio savivaldybe reikalų neturėti.
„Mums jau užtenka karčios patirties. Dar porą tokių projektų kaip Panevėžio – ir įmonei bankrotas“, – sako V. Morozovas.
Dumblą išplovė potvynis
Tuo metu „Grunto valymo technologijų“ vadovas tvirtina galintis garantuoti, kad skaičiavimai buvo atlikti kompetentingai.
„Dar iki mūsų Nevėžį tyrė švedų specialistai, Vilniaus universiteto geologijos ir geografijos instituto mokslininkai. Sutartyje su Savivaldybe net buvo įrašyta, kad turime parengti projektą tų garsių akademikų atliktų tyrimų pagrindu. O kažkoks Morozovas, turėdamas techniką kūdroms valyti, sugalvojo išvalyti Nevėžį. Pamatęs, kad nepavyks, pabėgo“, – pareiškė R. Liužinas.
Tiesa, jis neatmeta, kad dumblo Nevėžyje iš tiesų galėjo nelikti tiek, kiek buvo nurodyta projekte. Dėl to esą galima kaltinti gamtos sąlygas. Mat dumblo kiekis skaičiuotas 2006-aisiais, o 2010 m. Panevėžį plovė toks potvynis, kokio miestas dar nebuvo matęs. Tais metais vanduo upėje pakilo daugiau nei 5 metrus.
„Didelė srovė dumblą išplovė. Savivaldybė, skelbdama konkursą, turėjo tai įvertinti“, – mano R. Liužinas.
Parodė per daug iniciatyvos
Į dumblo spąstus patekusios Panevėžio savivaldybės vadovai teigia, kad dumblo iš naujosios Nevėžio atkarpos bus išsiurbta tiek pat, kiek jo būtų gauta iš upės miesto centre. Skiriasi esą tik skaičiavimo metodika.
„Pasigilinę supratome, kad 35 tūkst. kub. metrų buvo apskaičiuoti pagal tai, koks kiekis įsiurbiamas per valandą. Bet beveik 92 proc. įsiurbtos masės sudaro vanduo. Jam ištekėjus liktų apie 3500 kub. metrų“, – aiškino Maurikijus Grėbliūnas.
Vicemero nuomone, visaginiečių reikalavimai sumokėti kelis šimtus tūkstančių – nepagrįsti. Esą jei būtų dirbę tiksliai pagal projektą, o ne patys ėmęsi iniciatyvos skaičiuoti dumblo kiekį upėje, projektas būtų ėjęs it per sviestą. Niekam nebūtų rūpėję, kad tikrojo dumblo yra dešimt kartų mažiau nei užrašyta projekte.
„Įmonė nesilaikė techninio projekto, kai kuriuos darbus atliko savavališkai, įrengė nesutankintus, plėvele neaptrauktus pylimus. Tokie galėjo neatlaikyti masės, kurioje yra 92 proc. vandens. Jei yra projektas, juo reikia ir vadovautis, o ne stengtis gauti pajamų minimaliomis išlaidomis“, – besibylinėjančių visaginiečių klaidą mato vicemeras.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
