Lietuva siekia užsitikrinti kuo daugiau alternatyvų rusiškoms dujoms .
Vienam svarbiausių mūsų šalies energetikos projektų – dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos – statyboms Europos Sąjunga (ES) ketina skirti finansinę paramą. Be Briuselio pinigų, bendras dujotiekis abiem kaimynėms taptų pernelyg sunkia našta.
Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ skelbia, kad ES skirs lėšų dujų jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statyboms. Tai dienraščiui patvirtino už biudžetą atsakingas ES komisaras Januszas Lewandowskis, kuris pasakė, kad šio projekto finansavimas numatomas 2014-2020 metų ES biudžeto plane.
ES komisaras aiškino, kad pinigai numatyti iš specialaus fondo, skirto ES transporto ir energetikos infrastruktūros integravimui. Fondas valdys 40 mlrd. eurų, tačiau yra galimybė jį padidinti dar 10 mlrd. eurų.
J. Lewandowskio teigimu, iš fondo lėšų mažiausiai 9 mlrd. eurų bus skirta energetikos ir dujų infrastruktūros projektams, tarp jų ir Baltijos šalių integracijai su ES rinkomis. Lietuvos ir Lenkijos dujų sistemų sujungimas – vienas iš finansuoti numatomų projektų.
Dar spalio mėnesį bus paskelbtas konkretus remiamų projektų sąrašas ir kokia dalis pinigų jiems bus skirta.
Janas Chadamas, Lenkijos bendrovės „GazSystem“, valdančios Lenkijoje dujų vamzdynų tinklą, vadovas dienraščiui sakė, kad pastatyti tokią jungtį įmanomas tiks su ES pagalba.
„Jeigu žinotume, kad Briuselis finansuos pusę statybos darbų sąnaudų, tai jungtis pradėtų veikti jau 2016-2017 metais“, – tvirtino J. Chadamas.
Paspirtis pradėti statybas
Lietuvos ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas energetikos klausimais Kęstutis Škiudas portalui IQ.lt patvirtino, kad be ES lėšų projekto įgyvendinimas iš tiesų pakibtų ant plauko.
„Vertinant komerciškai, dujų jungtis tarp abiejų valstybių yra nuostolinga“, – pripažino patarėjas.
Anot jo, jeigu Briuselis neapsigalvos ir dujų jungtis liks finansuojamų projektų sąraše, ES parama bus labai didelė paspirtis kuo greičiau pradėti statybas.
Visi statybos darbai, rengiantis sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklus, mūsų šalyje bus patikėti „Lietuvos dujoms“.
Vertinant komerciškai, dujų jungtis tarp abiejų valstybių yra nuostolinga.
Ar „Gazprom“ valdoma įmonė nevilkins statybos darbų ir laiku panaudos ES pinigus? Atsakydamas į šį klausimą K.Škiudas abejojo, ar dujų įmonė ryžtųsi tokio masto sabotažui, juolab kad jau šiuo metu vykdo tiriamojo pobūdžio darbus, galimybių studiją.
Jis priminė, kad „Lietuvos dujas“ valdo trys akcininkai (tarp jų – ir mūsų šalies Vyriausybė), o ir iki šiol įmonė nevilkino jokių jai patikėtų darbų.
„Iki to laiko, kai bus pradėtos dujų jungties statybos, jau bus įgyvendinamos III energetikos paketo sąlygos, vadinasi, gali keisti ir „Lietuvos dujų“ akcininkai“, – pastebėjo K.Škiudas.
Parėmė ir studiją
Dujų jungties projekto vertė apie 2 mlrd. zlotų (apie 1,6 mlrd. litų). Lietuva, siekdama sumažinti energetinę priklausomybę nuo rusiškų dujų, per šį dujotiekį iš būsimo Lenkijos suskystintųjų dujų terminalo per metus galėtų importuoti 2 mlrd. kub. m dujų. Dar vienas šio kuro šaltinis – skalūninių dujų klodai Lenkijoje.
Europos Komisija šių metų liepą skyrė 425 tūkst. eurų (1,5 mln. litų) paramą šios jungties verslo aplinkos analizei ir galimybių studijai, kurią bendrai rengia Lietuvos ir Lenkijos dujų įmonės.
Galimybių studija aprėps ekonominę analizę, projekto kainų ir išlaidų specifikaciją, techninį numatomų dujotiekio maršrutų variantų aprašymą, poveikio aplinkai įvertinimą ir sutartų projekto etapų įgyvendinimo grafiką. Tikimasi, kad studija bus užbaigta 2012 m. liepą.
