Dujotiekio „South Stream“ akcininkams pasirašant susitarimą, dalyvavo ir Rusijos premjeras V.Putinas.
Antrasis Rusijos inicijuojamas dujotiekis „Pietų srautas“ („South Stream“) sulaukė kur kas didesnės paramos Europoje. Penktadienį Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, Italijos energetikos įmonė „Eni“, Prancūzijos „EdF“ ir Vokietijos „BASF/Wintershall“ pasirašė bendrovės „South Stream Transport“ akcininkų susitarimą tiesti naują dujų magistralę.
Dujotiekis „Pietų srautas“ turėtų būti nutiestas Juodosios jūros dugnu ir sujungtų Rusiją su Pietų ir Centrinės Europos šalimis.
Šio projekto svarbą Maskvai liudija tas faktas, kad dokumentą minėtų įmonių vadovai pasirašė per investicinį forumą Sočyje, dalyvaujant Rusijos premjerui Vladimirui Putinui.
Rugsėjo pradžioje „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris pareiškė, kad jo vadovaujama įmonė valdys 50 proc. naujosios įmonės akcijų, o Italijos „Eni“ atiteks 20 proc., o prancūzai ir vokiečiai pasidalys po 15 proc.
„Pietų srautu“ rusiškos dujos turėtų pasiekti Bulgariją, Serbiją, Vengriją, Slovėniją, Austriją ir Šiaurės Italiją. Atšakos taip pat bus nutiestos iki Kroatijos, Makedonijos, Graikijos ir Turkijos.
Dalį dujotiekio ketinama pradėti eksploatuoti jau 2015 m. gruodį, o visiškai projektą planuojama užbaigti iki 2018 m. Statybos turėtų prasidėti 2013 m. Išankstiniais duomenimis, „Pietų srautas“, kurio pajėgumas – 63 mlrd. kub. m dujų per metus, atsieis 15,5 mlrd. eurų, iš kurių 10 mlrd. eurų įvertinti darbai Juodojoje jūroje.
Dėl šio projekto įgyvendinimo jau pasirašyti susitarimai su Bulgarija, Serbija, Vengrija, Graikija, Slovėnija, Kroatija ir Austrija.
Ukrainos pasiūlymas atmestas
Kijevas, iki šiol nesėkmingai besiderantis su Rusija dėl mažesnių dujų kainų, pasiūlė Maskvai „Pietų srautą“ tiesti per Ukrainos teritoriją. Šios šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius paskaičiavo, kad jeigu šis dujotiekis būtų tiesiamas per Ukrainos teritoriją, išlaidos esą sumažėtų net penkis kartus.
Po tokio pareiškimo „Gazprom“ reagavo žaibiškai ir siūlymą iš karto atmetė. Anot vieno „Gazprom“ vadovų Valerijaus Golubevo, tiesti dujotiekį per Ukrainos teritoriją ekonomiškai nepagrįsta, nors šį siūlymą Kijevas perša nebe pirmą kartą.
Tokia reakcija nė kiek nestebina, žinant, jog Rusija yra pasiryžusi investuoti milijardus, kad tik išvengtų šalių, per kurias dujos iki šiol keliauja tranzitu, įtakos ir keliamų sąlygų.
Nutiesus dujotiekius „Nord Stream“ ir „South Stream“, Ukraina neteks itin didelės rusiškų dujų tranzito dalies ir praras paskutinius kozirius derybose dėl mažesnių kuro kainų.
Konkurento sparta nepriimtina
Kol Rusija džiūgauja naujo grandiozinio energetinio projekto pradžia, „Pietų srautas“ gali tapti dar viena nesantaikos Europos Sąjungos viduje priežastimi.
Europos Komisijos narys, atsakingas už energetiką, Guntheris Oettingeris, iki šiol rėmęs „Pietų srautą“, neseniai duodamas interviu „Deutsche Welle“, prakalbo apie galima ES interesų pažeidimą ir netiesiogiai įspėjo „Gazprom“, kad šis gali netekti dujų tiekimo kontraktų Europoje, jeigu „Pietų srautas“ taps konkurentu ES remiamam „Nabucco“ dujotiekiui, o Maskva pamėgins paveikti Azerbaidžaną ir Turkmėnistaną.
Dujų magistralė „Nabucco“ turi sujungti Europą su Kaspijos jūros regiono šalimis per Turkiją, aplenkdama Rusiją ir Ukrainą. Dujotiekis turėtų padėti diversifikuoti ES dujų importo šaltinius ir sumažinti Bendrijos priklausomybę nuo Rusijos telkinių bei tranzito per Ukrainą.
Tačiau darbai nejuda taip sparčiai, kaip planuota. Dujotiekio eksploatacijos pradžia nukelta iš 2015 metų į 2017-uosius. O šiuo metu sklando vis daugiau abejonių, ar ES apskritai pavyks susitarti su Azerbaidžanu ir Turkmėnistanu dėl būsimo bendradarbiavimo tiekiant dujas į Europą, juolab kad minėtose šalyse labiau įsiklausoma į Maskvos nuomonę.
Be to, dar nepradėtos statybos brangsta. Paaiškėjo, kad „Nabucco“ atsieis ne 7,9 mlrd. eurų, o 12-15 mlrd. eurų.
