Pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“ psichologinį mikroklimatą imasi taisyti valdininkai ir politikai. Kultūros ir meno komitetas šiandien svarstys, ką daryti, kad iš pučiamųjų tradicijas puoselėjančio kolektyvo neišbėgiotų paskutiniai muzikantai: ar palikti mažiau administracijos darbuotojų, ar „Panevėžio garsą“ prijungti prie Muzikinio teatro. Orkestro vadovai tikina nesuvokiantys tokių valdininkų užmačių ir siūlo mikroklimatą gerinti keliant muzikantams dabar vos keletą šimtų litų tesiekiančius atlyginimus.
Orkestrą purto intrigos
Vienintelį profesionalų pučiamųjų orkestrą Aukštaitijos regione ir vieną iš reprezentacinių pučiamųjų orkestrų šalyje „Panevėžio garsą“ krečia intrigų karštinė.
Dėl mažų atlyginimų byrantį orkestrą Savivaldybė kaltina vidiniais konfliktais ir nenormaliu psichologiniu mikroklimatu.
„Orkestre dažna darbuotojų kaita. Nuolat keičiasi buhalterės, sekretorės, dėl vidinių konfliktų kolektyvą paliko keli muzikantai. Nemanau, kad tai – tik atlyginimų problema. Mes visada jaučiame, kad tame kolektyve kažkas negerai. Tokia situacija neteikia perspektyvų, neaišku, kas orkestro laukia ateity“, – „Sekundei“ teigė Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.
Anot jos, dėl kolektyvą purtančių nesutarimų muzikantai kreipėsi net į Savivaldybę.
„Iš 35 orkestro muzikantų 10 dirba dar ir Muzikiniame teatre. Problema kyla, nes šių įstaigų vadovai negali susitarti tarpusavyje ir žmonėms nesudaromos sąlygos dirbti jose abiejose. Orkestre atmosfera bloga, ten nėra komandos“, – aiškino vedėja.
Siūlo naikinti
Kad „Panevėžio garsas“ byra, tvirtina ir miesto vicemeras kultūros klausimais Kastytis Vainauskas.
„Didžiulė problema, kad „Panevėžio garse“ nebelieka muzikantų. Orkestre visada vyravo dvivaldystė – meno vadovas ir direktorius“, – įžvelgė vicemeras.
K.Vainausko nuomone, dėl tos pačios priežasties prieš mėnesį iš orkestro pasitraukė ir pastaruosius keletą metų jam vadovavęs Arūnas Viduolis.
Savivaldybės Kultūros ir meno skyrius siūlo keturis būdus, kaip spręsti šiuo metu be vadovo likusio „Panevėžio garso“ administravimo klausimą: paskelbti konkursą direktoriaus vietai užimti, sumažinti administracijos darbuotojų – sujungti meno vadovo ir direktoriaus etatus, prijungti orkestrą prie Muzikinio teatro arba abi šias muzikines įstaigas sujungti į vieną ir „Panevėžio garsą“ ištrinti iš miesto muzikinio žemėlapio.
Tarybos Kultūros ir meno komitetas šiandien turės apsispręsti, kuriam iš šių variantų pritarti.
Neįtiko reiklumas
Kad „Panevėžio garsas“ išgyvena krizę, mano iš jo pasitraukęs ir dabar Muzikiniame teatre besidarbuojantis Alfredas Čekanauskas.
„Jei žmonės iš orkestro bėga, vadinasi, ten kažkas negerai. Ko gero, jei Savivaldybė laiku būtų reagavusi į tokius dalykus, kolektyvas nebūtų pradėjęs byrėti. Vis dėlto orkestras jai pavaldus“, – įsitikinęs A.Čekanauskas.
„Panevėžio garse“ juntamos įtampos nepaneigė ir orkestro tarybos pirmininkas Algis Bukauskas. Tačiau, jo nuomone, vidiniai konfliktai yra pateisinami ir Savivaldybei veikiausiai užkliuvo ne jie, o meno vadovo Remigijaus Vilio reiklumas.
„Jis reikalauja, kad repeticijoje dalyvautų visi muzikantai. O dalis mūsų žmonių dirba dar ir Muzikiniame teatre. Savaime suprantama, kad meno vadovas nėra patenkintas, kai muzikantų veikla dubliuojasi. R.Vilys daug reikalauja ir iš miesto valdžios, gal todėl jai ir nepatinka“, – teigė A.Bukauskas.
Plačiau skaitykite spalio 21 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Valdininkų apkaltintam blogu psichologiniu mikroklimatu „Panevėžio
garsui“ gresia išnykti iš Panevėžio muzikinio žemėlapio.
