„Mediaskopo“ duomenimis, dronų incidentai Lietuvoje sulaukė 2077 paminėjimų užsienio žiniasklaidoje – naujienos apie tai užfiksuotos 92 šalyse. Daugiausia publikacijų paskelbta JAV, Kanadoje ir Bulgarijoje.
JAV žiniasklaidoje užfiksuoti 709, Kanadoje – 261, Bulgarijoje – 244, Rusijoje – 124, Ukrainoje – 88, Jungtinėje Karalystėje – 76, Australijoje – 73, Indijoje – 67, Lietuvoje – 65, Turkijoje – 52 naujienų paminėjimai.
„Mediaskopo“ analizės vadovės Austėjos Baškienės teigimu, Rusijos žiniasklaidoje išryškėjo keli pagrindiniai naratyvai.
Vienas ryškiausių – incidento menkinimas ir ironizavimas, akcentuojant, kad iš pradžių dronu palaikytas objektas vėliau buvo įvardytas kaip paukščių pulkas. Pasak A. Baškienės, tokia interpretacija naudojama kuriant įspūdį, kad Lietuva ir NATO į galimas grėsmes reaguoja perdėtai ar net paniškai.
Tai atsispindi ir Rusijos žiniasklaidos publikacijų antraštėse, kuriose incidentas pateikiamas pašaipiai ir siejamas su platesniu tariamos Europos „dronų baimės“ naratyvu.
Kitas ryškus naratyvas – bandymas atsiriboti nuo Rusijos atsakomybės ir nukreipti dėmesį į alternatyvias drono kilmės versijas. Rusiškoje žiniasklaidoje akcentuotos galimos sąsajos su Baltarusija, kontrabanda ar Ukraina, taip silpninant galimą incidento ryšį su Rusijos karine veikla.
A. Baškienės teigimu, abejonė dėl Rusijos atsakomybės stiprinama ir leksinėmis priemonėmis. Vienoje publikacijoje, kalbant apie prezidento Gitano Nausėdos teiginį dėl galimai nuo kurso nukrypusio rusiško drono, pavartotas žodis „якобы“ („tariamai“), kuriuo iš anksto suabejojama teiginiu apie rusišką drono kilmę.
„Oficialioje Rusijos komunikacijoje formuojamas priešingas naratyvas, kuriame pati Rusija vaizduojama ne kaip grėsmės šaltinis, o kaip Vakarų ir Ukrainos provokacijų taikinys“, – pastebėjo A. Baškienė.
Anot jos, taip pat pastebėtas incidento siejimas su Ukraina ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pasitelkiant ironiją ir pašaipą.
