Draudimui – didžiausias kąsnis
Privalomajam civilinės atsakomybės draudimui pinigų gailinčios medicinos įstaigos nuo vasaros pradžios gali būti priverstos užverti duris. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pasišovusi jau birželį imtis griežtų sankcijų – sustabdyti draudimą ignoruojančių medicinos įstaigų veiklą ir net atimti licencijas.
Nors įstatymas, įpareigojantis medikus draustis, įsigaliojo prieš porą metų, Lietuvoje iš beveik pustrečio tūkstančio gydymo įstaigų apsidraudusių vos keli procentai. Jų vadovai tikina, kad kasmet kosminiu greičiu augantys draudimo įkainiai tampa nebepakeliama našta.
Vyriausybės nustatytą garantiją gyventi ramiau medicinos įstaigos vertina kaip papildomą naštą jų biudžetui.
Prieš porą metų įsigaliojęs Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas įpareigojo sveikatos priežiūros įstaigas apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau nuo 2005-ųjų iki šiol įstatymui pakluso tik maža dalis tokių įstaigų vadovų. Sveikatos apsaugos ministerija buvo įpareigojusi medicinos įstaigas iki balandžio 1-osios pateikti duomenis apie privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Gauti duomenys šokiruoja: iš 2486 šalyje veikiančių klinikų, ligoninių, poliklinikų apie tai pranešė vos 286 ir tik 178 nurodė apsidraudusios privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Gydymo įstaigų vadovai, paklusę teisės aktams, neslėpė, kad toks draudimas – kirtis per ir taip menką jų biudžetą. Panevėžio rajono poliklinikos vyriausiasis gydytojas Adolfas Šlekys pripažino, kad jei būtų galimybė, įstaiga tikrai nesidraustų.
Už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą per metus poliklinika draudimo kompanijai sumoka apie šimtą tūkstančių litų.
„Iš pradžių buvo dar daugiau, bet užprotestavome. Pareikalavome, kad viešųjų pirkimų konkurso rezultatai būtų anuliuoti ir su kompanija vedėme tiesiogines derybas dėl kainos“, – aiškino A.Šlekys. Medicinos įstaigai pavyko nusiderėti 10 tūkst. litų. Tačiau ir nuleista kaina yra gerokai didesnė, nei poliklinika mokėjo pernai – tada už privalomąjį draudimą įstaiga iš savo biudžeto atseikėjo 65 tūkst. litų.
Per pastaruosius porą metų privalomajam draudimui išleidusi daugiau nei 150 tūkst. litų, poliklinika tebuvo gavusi vieną paciento skundą, dėl kurio draudimo kompaniją jam išmokėjo 6000 litų žalos atlyginimą.
Jaučia užnugarį
Panevėžio ligoninės vyriausiasis gydytojas Česlovas Gutauskas pritarė, kad medicinos įstaigai būtų palankiau pačiai atlyginti pacientams žalą, nei mokėti milžinišką mokestį draudimo kompanijai.
Jo nuomone, draudimo bendrovei pervedama suma neatitinka teikiamų paslaugų – nelaimės atveju kompanija pacientui pasiryžusi išmokėti tik 50 tūkst. litų, jei jam teismas priteistų didesnį žalos atlyginimą, likusią dalį tektų vis tiek sumokėti pačiai medicinos įstaigai iš savo biudžeto.
Daugiau nei 80 tūkst. litų šiais metais už privalomąjį draudimą sumokėjo miesto Infekcinė ligoninė. Nuo praėjusių metų šis mokestis šoktelėjo daugiau nei dvigubai – 2006-aisiais ligoninei tam pakako ir 35 tūkst. litų. Per tą laiką ligoninė neturėjo nė vieno draudiminio įvykio. Tačiau jos direktorius Eugenijus Preidis pripažino, kad įstaiga draustųsi, net jei ir nebūtų privaloma. Draudimo kompanija dengia dalį žalos atlyginimo, be to, pasak direktoriaus, medicinos įstaiga, esant paciento skundui, turi užnugarį.
„Draudimo kompanijos turi savo patyrusius teisininkus ir gydymo įstaiga yra garantuota, kad esant draudiminiam įvykiui bus ginama, nereikės pačiai samdyti advokato“, – privalumų įžvelgė E.Preidis.
Plačiau skaitykite gegužės 16 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Savo specialistais pernelyg pasitikėjusios ir privalomąjį draudimą ignoravusios medicinos įstaigos nuo vasaros gali netekti teisės gydyti.
