Našta tapo… emigrantai
Praeitą savaitę Seime praūžus diskusijoms, ar dera smukusią ekonomiką gaivinti gelbstint alkoholio pramonę ir panaikinti prekybos draudimus, vis dėlto sugriežtinta tvarka liko galioti.
Didėjant mokesčiams, daugėjant bedarbių ir ant Lietuvos nusileidus juodam pesimizmo debesiui, padaugėjo prognozuojančiųjų, kad nevilties apimta tauta ims dar labiau gerti.
Bet Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė nuramino: jokio drastiško ligonių pagausėjimo nėra.
Priešingai – mokslininkų teigimu, kriziniu laikotarpiu, stipraus streso metu asmenų psichika mobilizuojasi, tad nuo priklausomybių kenčiančių piliečių protrūkio galima tikėtis būtent sunkmečiui atslūgus.
Statistika priklausomybės centre detaliai imta fiksuoti prieš ketverius metus.
N.Šinkūnienė jau galėjo apibendrinti, kaip kito ligonių, besigydančių centre, skaičiaus dinamika, ėmus galioti naujiems su alkoholio prekyba ir vartojimu susijusiems draudimams. Paaiškėjo, jog gyventojų į priklausomybės ligų centrą kreipėsi mažiau, tačiau atsirado nauja tendencija: laisvas vietas dabar čia užima pacientai, nemokantys privalomojo sveikatos draudimo Lietuvoje – t.y. gyvenantys, dirbantys ir mokesčius mokantys svetur. Nuo narkotikų ar alkoholio priklausomybės vargstantys emigrantai gydymąsi kompensuoja mokesčius mokančių tautiečių pinigais.
Atvažiuoja pailsėti
Visi ligoniai, nepaisant to, ar jie turi privalomąjį sveikatos draudimą, ar ne, Priklausomybės ligų centre gydomi nemokamai iki dviejų savaičių. Todėl, pasak N.Šinkūnienės, atsirado dar viena kategorija pacientų, atradusių centre savotišką sanatoriją.
„Pastebėjau, kad diduma ligonių, priklausomų nuo alkoholio, gali šiltai, švariai dvi savaites gyventi, tad atvažiuoja gydytis tris, keturis, penkis kartus per metus“, – paskutiniais metais smarkiai padidėjusį stacionaro ligonių skaičių aiškina gydytoja.
Pagal statistiką, kiekvienam suaugusiam Lietuvos žmogui per 2006-uosius teko daugiau kaip 12 litrų gryno alkoholio, kitais metais – jau beveik keturiolika su puse. Pernai rodiklis kiek smuktelėjo: kiekvienam gyventojui teko daugiau kaip trylika litrų gryno alkoholio per metus.
„Skaičiai gana liūdni, palyginti su kitų šalių gyventojais: kiekvienas iš mūsų vartoja daugiau alkoholio“, – analizavo padėtį vyriausioji centro gydytoja N.Šinkūnienė.
Vis dėlto, anot medikės, kai buvo prognozuojamas alkoholio pramonės augimas 35 procentais, galima buvo tikėtis ir baisesnio atoveiksmio. Bet alkoholizmo rodikliai išaugo tik penktadaliu.
Narkomanai „stabilizavosi“
Priklausomybės ligų centrui vadovaujanti gydytoja pabrėžė, kad spręsti apie bendrą Panevėžio apskrities situaciją vien iš jos įstaigos rodiklių negalima: alkoholikai ir narkomanai čia gydosi arba ambulatoriškai, arba jiems teikiama planinė pagalba. Ištikti ūmių psichozių ligoniai vežami ir gydomi kitose įstaigose, o bendra statistika nevedama.
Plačiau skaitykite 2009 m. gegužės 25 d. „Sekundėje“.
Lina RUMBUTYTĖ
A.Repšio nuotr.
Periodiškai. Vos ne sanatorija tapęs Priklausomybės ligų centras mintis apie taurelę pacientams išveja neilgam – dauguma jų vėl grįžta gydytis.
