Nuostolių nekompensuos?
Gyventojai, išgąsdinti šiemet pavasarį užklupusio potvynio ir
apsidraudę nuo šios stichijos, gali likti it musę kandę. Pasikartojus potvyniui,
draudikai vietoj išmokos už patirtą žalą jiems ramiu veidu gali atkišti špygą.
Tokią nuomonę susidarė Panevėžio rajono gyventojas Robertas J.
Jis kreipėsi į draudimo brokerius su prašymu apdrausti namus, esančius sodų
bendrijoje „Ekranas 2“. Vyras sužinojo, kad visos draudimo kompanijos mielai
paimtų pinigus ir apdraustų nuo potvynio, tačiau jeigu jo namai būtų užlieti,
nuostolio nekompensuotų.
Mat bene visose draudimo kompanijų taisyklėse yra nuostata, kad
pasikartojusi stichija laikoma numatomu potvyniu, o jis – nedraudžiamasis
įvykis.
Draudikai numatomais traktuoja tuos potvynius, kurie kartojasi
dažniau nei kartą per 7–10 metų.
„Šis punktas dažniausiai būna taisyklių pabaigoje. Retas kuris
sutarties sąlygas paskaito iki galo, o draudikai apie tai neįspėja“,– kalbėjo
vyras.
Jį konsultavusiai draudimo brokerei Ritai (vardas ir pavardė
redakcijai žinomi) tokie niuansai pro akis nepraslydo. Ji konstatavo, kad pernai
nuo potvynio nukentėjusiam jos klientui vėl draustis nuo šios stichijos
neapsimoka.
Tačiau kai kurios draudimo bendrovės teigia, kad, nors jų
taisyklėse ir yra numatyta nelaikyti draudžiamaisiais įvykiais statistiškai
pasikartojančių potvynių, tokiems regionams, kuriems per pastaruosius 20–30 metų
potvynis nebuvo būdingas, tai negalioja.
„Jeigu, pavyzdžiui, Panevėžio rajone vėl pasikartos potvynis,
mes jį traktuosime kaip draudžiamąjį įvykį, nors mūsų taisyklėse įrašyta: jei
potvynis pasikartoja kartą per 10 metų, tai traktuojama kaip nedraudžiamasis“, –
„Sekundei“ sakė bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovė spaudai Ernesta
Dapkienė.
Brokerė Rita atšauna, kad draudikai turėtų labai aiškiai tai
apibrėžti savo taisyklėse, kad paskui nekiltų nesusipratimų. „Dabar jie pasilikę
daug erdvės žaidimams“, – teigė ji.
Pamokė karti patirtis
Robertas J. pasakojo, kad skaityti su didinamuoju stiklu
draudimo kompanijų taisykles pradėjęs nuo šių metų pavasario, kai iškilo
konfliktas su „Lietuvos draudimu“.
Vyras daug metų buvo lojalus šios bendrovės klientas ir
neturėjo jai pretenzijų iki tol, kol pavasarį jo naują namą Bernatoniuose
esančioje sodų bendrijoje užliejo potvynio vanduo.
Erdvų namą, kuriame buvo išvedžiotas grindinis šildymas ir liko
tik nudažyti sienas, jis buvo apdraudęs nuo visų gamtos stichijų.
Pavasarį patvino Sanžilės upė, vanduo užliejo Roberto J. namo
pirmąjį aukštą. Pasak vyro, vanduo siekė aukščiau kelių. Sienose atsirado
įtrūkimų, grindinį šildymą apžiūrėję meistrai konstatavo, kad sistema apgadinta,
teks ją taisyti.
Apsemtame name šeimininkai laikė ir naujus, brangiai
kainavusius šviestuvus, baldus, namų apyvokos daiktus, tačiau šio turto nebuvo
apdraudę. Vyras kreipėsi į draudikus, kad atlygintų potvynio padarytą žalą.
Apžiūrėję namą, jie esą konstatavo, kad įtrūkimai atsirado ne dėl vandens.
„Jie ir jų atsiųsti statybų ekspertai man aiškino, kad namas
esą naujas, todėl sienos „suvaikščiojo“. Mano namas nebuvo iškeptas per kelis
mėnesius, stačiau jį trejus metus. Taigi sienos tikrai „nebevaikšto“, – pasakojo
vyras.
Robertą apstulbino ir draudikų išvadą, kad nei grindims, nei po
jomis išvedžiotai šildymo sistemai vanduo žalos nepadarė. Pasak vyro, bendrovė
jam sumokėjo 100 litų kompensaciją už rūsyje apsemtas uogienes ir dvi kopūsto
galvas bei apie 1000 litų už vandens sugadintas duris.
Žmogus apskaičiavo, kad realiai jis patyrė 32 tūkstančių litų
nuostolį. Robertas J. sakė pavargęs ginčytis su draudikais, bet rankų
nenuleisiantis. Jeigu jie nekompensuos patirto nuostolio, kreipsis į teismą.
Draudimo priežiūros komisijos narys Darius Andriukaitis,
paklaustas, ar komisija sulaukė daug gyventojų skundų dėl draudikų nenoro
kompensuoti potvynio padarytos žalos, atsakė, kad labai mažai.
„Mes ir patys buvome nustebę. Matyt, draudikai saugo savo gerą
vardą ir randa kompromisą su klientais“, – kalbėjo jis.
Lieka be jokios apsaugos
Pasibaigus namo draudimo terminui, Robertas J. nebenorėjo
pratęsti sutarties su „Lietuvos draudimu“, tačiau norėjo jaustis ramus dėl savo
turto. Vyras svarstė, kad, be kita ko, gali pasikartoti ir potvynis. Juolab kad
meteorologai žada sniegingą ir šaltoką žiemą.
Jis kreipėsi į nemažą darbo patirtį turinčią brokerę, kad
padėtų pasirinkti kitą draudimo bendrovę.
Vyras labai nustebo išgirdęs, kad pakartotinai jam vandens
padaryta žala nebus kompensuojama.
„Apmaudu, kad negaliu apsaugoti savo turto, bet būtų dar
apmaudžiau, jeigu būčiau sukišęs pinigus ir negavęs kompensacijos“, – kalbėjo
jis.
Brokerė Rita teigė išsinagrinėjusi kelių draudimo kompanijų
taisykles ir klientui patarusi, kad kartą užlieto namo neapsimoka drausti.
„Nuo potvynio draudžia visos draudimo bendrovės. Taisyklėse yra
parašyta, kada už jo padarytą žalą nekompensuojama. Taigi klientas negauna
kompensacijos tada, kai potvynis pasikartoja bent kartą per dešimtmetį. Kai
kurios draudimo bendrovės nurodo mažesnį terminą.
Čia šiuo ir pakastas“, – aiškino brokerė.
Pasak brokerės, tie žmonės, kurių namai šiemet skendo ir kurie
džiaugiasi, kad draudikai kompensavo nuostolius, kitais metais, jei vėl nukentės
nuo potvynio, draudikų veiksmais jau nebus patenkinti.
Rita siūlo gyventojams gerai įsiskaityti sutarties
taisykles.
Draudikai tikina, kad gelbės
„Sekundės“ kalbinti kelių draudimo kompanijų atstovai neigia,
kad per artimiausius kelerius metus pasikartojus potvyniui, apsidraudę žmonės
negaus išmokų.
„Lietuvos draudimo“ atstovė spaudai E.Dapkienė patikino, kad
būtų nelogiška Panevėžio rajonui ir kitoms šalies vietovėms, kuriose potvyniai
įvyksta gal tik kartą per keliasdešimt metų, taikyti tas pačias sąlygas kaip
Šilutei, kurioje potvyniai kartojasi labai dažnai.
„Žmonės gali draustis mūsų bendrovėje ir būti tikri, kad
potvynio padaryta žala bus kompensuota“, – sakė ji. Tą patį tvirtino ir „PZU
Lietuva“ komunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė. Pasak jos, bendrovė
siūlo klientams būsto draudimo variantą „Pavyzdingas namas“, kur numatyta
vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas rizika.
Klientas esą gaus išmoką, jei jo namą apsems vanduo, susidaręs
dėl tirpstančio sniego ar liūties. Šie veiksniai paprastai ir sukelia
potvynius.
„Jeigu panevėžietis, kuris pernai nukentėjo nuo potvynio, vėl
nori apdrausti savo namus mūsų bendrovėje, tikrai rasime naudingą sprendimą“, –
kalbėjo ji.
Plačiau skaitykite 2010 m. spalio 15 d.
„Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
