Panevėžio valdžios piramidė perstatyta. 2011-aisiais išrinkta miesto Taryba baigė darbą. Pirmajame naujos kadencijos Tarybos posėdyje valdantieji pasirodė drąsiai – darbą pradėjo Savivaldybės skolos ir biudžeto apimčių nežinančiam administracijos direktoriui padidinę atlyginimo priemoką.
Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas K. Uzdra R. Račkauskui užkabino mero regalijas. T. Stasevičiaus nuotr.
Politikams – ir vyskupo palaiminimas
Panevėžio valdžios piramidė perstatyta. 2011-aisiais išrinkta miesto Taryba baigė darbą. Pirmajame naujos kadencijos Tarybos posėdyje gerbti ir vykdyti Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti Tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų interesus, prisiekė daugiau nei prieš mėnesį išrinktas 31-as politikas. Pusė jų – Tarybos senbuviai, kai kurie joje dirbantys net po 18-a metų.
Pirmą kartą Tarybos posėdyje politikus pasveikino ir Bažnyčios atstovas – Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas. Paraginęs naujosios Tarybos narius pakilti aukščiau už dalinius interesus ir rūpintis visu miestu, dvasininkas Savivaldybės salėje perskaitė laiminimo maldą – invokaciją – linkėjimą kūrybiškumo, teisingumo, išminties, geranoriškumo, pagarbos žmogui ir drąsos priimti naudingus sprendimus, net jei jie tuo metu nebūtų populiarūs.
Aukščiau Baudžiamojo kodekso
Į Tarybą išrinkti Panevėžio politikai ketverių metų kadencijos darbą pradėjo nuo priesaikos, duotos ne tik žodžiu, padėjus ranką ant Konstitucijos, bet ir ją pasirašius. Lapai su priesaika, kaip ir visi kiti Tarybos posėdžių protokolai, Savivaldybėje turės būti saugomi neribotą laiką.
„Tarybos nario priesaika – labai svarbus teisinis faktas, tai kur kas daugiau nei moralinis įsipareigojimas“, – pabrėžė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Priesaiką duoda visi aukščiausi šalies pareigūnai – prezidentas, Seimas, teisėjai, kariškiai. Už jos sulaužymą gresia įgaliojimų nutraukimas, tai Lietuvos istorijoje jau yra nutikę.
„Gali būti, kad priesaiką davusio valstybės pareigūno padaryti veiksmai nepatenka į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės rėmus. Priesaika yra aukščiau ir už juos. Pavyzdžiui, prezidento apkaltoje baudžiamosios kaltės nebuvo įrodyta, bet ir Konstitucinis Teismas, ir Seimas pripažino, kad priesaika buvo sulaužyta, todėl asmuo nušalintas nuo prezidento pareigų“, – Rolando Pakso apkaltą prisiminė Z. Vaigauskas.
Liūliavo saldžiais linkėjimais
Kaip numato įstatymas, pirmąjį Tarybos posėdį vedęs Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Kęstutis Uzdra ištarusiesiems priesaiką ir ją pasirašiusiesiems įteikė Tarybos nario pažymėjimus, o R. Račkauskui užkabintos mero regalijos. Taip prasidėjo 31-o Tarybos nario veikla, ketverius metus diktuosianti Panevėžio miesto gyvenimo tempą ir ritmą.
Naujasis meras inauguracinėje kalboje pabrėžė, ką jį delegavęs ir daugiausia vietų Taryboje pelnęs visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ kartojo per visą rinkimų kampaniją: atverti Savivaldybę žmonėms. Kaip vieną iš svarbiausių ir pirmaeilį uždavinį meras įvardijo turbūt visų savivaldos rinkimuose dalyvavusiųjų buvusį pažadą aktyviai dirbti su investuotojais, skatinti verslo kūrimąsi ir plėtrą.
Savivaldybės salėje išsirikiavo eilė norinčiųjų pasveikinti naująją miesto Tarybą ir atsakomybę už jos sprendimus prisiėmusį merą. Linkėjimus vardijo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai, Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje, vieni paskui kitą į tribūną lipantys panevėžiečių rinkti Seimo nariai, netgi moksleiviai.
„Dovana esate ne jūs, o žmonės, kurie jus išrinko“, – užliūliuotus saldžių linkėjimų politikus pabudino Seimo narys Povilas Urbšys.
Sieks grįžtamojo ryšio
Įstatymas numato, kad naujos kadencijos pirmajame tarybos posėdyje tvirtinami mero teikiami kandidatai į vicemerus ir administracijos direktoriaus postą.
Nors Panevėžio merui numatyti du pavaduotojai, kurį laiką R. Račkauskas dirbs su vienu. Socialdemokratai dar nesusitarė, ką jiems pasodinti mero dešinėje.
K. Varną į vicemerus Tarybos nariai pasiuntė ūkio sritį kuruosiančiam politikui neuždavę nė vieno klausimo apie jo planus.
Vicemeru ūkio sričiai patvirtintas 66-erių Aleksas Varna, visuomeninio rinkimų komiteto „Mums svarbu“ atstovas. Nors R. Račkausko suburtos koalicijos susitarimą dirbti kartu pasirašė 17-a Tarybos narių, A. Varna sulaukė ir likusiųjų opozicijoje palaikymo. Net neuždavę nė vieno klausimo, slaptame balsavime už jį balsus lengvai atidavė 22 Tarybos nariai, prieš buvo 5, susilaikė 1.
Prisistatydamas Tarybos nariams A. Varna juokavo esąs verslo žmogus, todėl įpratęs daugiau klausytis, nei kalbėti. Svarbiausiomis savo, kaip vicemero, veiklos kryptimis jis vardijo miesto ūkio modernizavimą, turizmo, informacinės visuomenės plėtrą, ekonominės raidos planavimą. Savivaldybės parengtą miesto ekonominės raidos planą iki 2020 m. A. Varna siūlo peržiūrėti kasmet.
Viena silpniausia Savivaldybės sričių, jo nuomone, investicijų pritraukimas. Vicemeras žadėjo daugiau dėmesio skirti smulkiajam verslui, Lietuvoje sukuriančiam 60 proc. PBV, teigė sieksiantis su panevėžiečiais grįžtamojo ryšio.
A. Varna yra Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo valdybos narys, jis – vienas iš 60-ies 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto narių. Iki šiol A. Varna dirbo vieno iš didžiųjų Panevėžio bendrovių – „Panevėžio keliai“ ir jai priklausančio Panevėžio statybos tresto akcininko Gvido Drobužo įmonėje „Panoden“ konsultantu, valdybos pirmininku, prieš tai joje ėjo generalinio direktoriaus pareigas.
Startavo nuo padidintos priemokos
Pirmadienį Savivaldybėje darbą pradėsiantis A. Varna, kaip ir meras R. Račkauskas, kol kas nežino, kokį atlygį gaus už šias pareigas. Įstatymas neleidžia pirmajame Tarybos posėdyje spręsti politinių vadovų atlyginimo. Tai bus aptarta tik kitame posėdyje.
Į administracijos direktoriaus kėdę sėdantis T. Jukna prisipažino nepasidomėjęs nei Savivaldybės biudžetu, nei Panevėžį slegiančia skola. Vis dėlto tai netapo kliūtimi modernius Savivaldybės administracijos valdymo metodus žadančiam vadovui nustatyti didesnę nei jo pirmtakei atlyginimo priemoką.
O paskirtasis administracijos direktorius 34-erių Tomas Jukna, dar nė nepradėjęs eiti naujųjų pareigų, žino, kiek uždirbs. Jam, kaip ir buvusiai administracijos vadovei Kristinai Nakutytei, nustatyta 18-a valstybės tarnautojo kategorija, įvertinama 1458 eurais, neatskaičius mokesčių. Tačiau naujosios valdančiosios daugumos atstovo, dar neturinčio valstybės tarnautojo patirties, darbo užmokestis bus didesnis nei jo pirmtakės. Jam nustatyta 50 proc. atlyginimo priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančius darbus. Daugiau nei penkerius metus administracijos direktore dirbusiai K. Nakutytei buvo mokama 30 proc. priemoka.
„Man keista, kad Seimo narys P. Urbšys, vienoje televizijos laidoje viešai mane kritikavęs dėl tokios priemokos ir kaltinęs biudžeto lėšų švaistymu, dabar leido savo sąrašo žmonėms patvirtinti dar didesnę priemoką naujajam administracijos direktoriui. Man per penketą metų priemoka iki 50 proc. niekada nebuvo padidinta“, – stebėjosi K. Nakutytė.
T. Jukną pakvietę vadovauti Savivaldybei naujieji valdantieji jam paskirtą solidesnę priemoką pateisina esą ir didesniais keliamais reikalavimais.
„Jo laukia gerokai sunkesnis darbas ir tikimasi geresnės kokybės. Nėra ten tokie dideli pinigai, kad motyvuotų stambaus kalibro vadybininką“, – „Sekundei“ teigė meras R. Račkauskas.
Mokslo daktaro laipsnį turintis 34-erių T. Jukna pastaruosius trejetą metų vadovauja Panevėžio mechatronikos centrui.
Įvertino drąsą
Naujajai Tarybai iš pareigų atleidus K. Nakutytę, laikinai Savivaldybės administracijai vadovaus Informacinės plėtros skyriaus vedėja Rita Bytautaitė.
T. Jukna į administracijos vadovo kėdę atsisės tik tada, kai jo reputaciją, kaip numato įstatymas, įvertins Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Buvę miesto valdantieji T. Juknos kompetenciją įvertino gana kukliai. Ūkio sritį kuravusį vicemerą Maurikijų Grėbliūną stebino, kad pretendentas į administracijos direktorius nežino nei Savivaldybės biudžeto apimties, nei kokios skolos slegia miestą.
Pastaruosius ketvertą metų administraciją valdę K. Nakutytė ir Ž. Kvedaras postus palieka gavę dviejų mėnesių atlyginimų dydžio išeitines kompensacijas.
Tačiau T. Jukna, paklaustas, ką manantis apie Savivaldybės biudžetinėse įmonėse įsitaisiusius politikus, pareiškė, kad tokia situacija jam nėra priimtina. Kandidatas į direktorius prisistatydamas pabrėžė siūlysiantis Savivaldybės administracijos darbe pritaikyti modernaus valdymo metodus. Anot jo, gerosios praktikos pavyzdžiais Savivaldybei galėtų būti tokios patirties turinčios Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, verslo įmonės.
„Modernus valdymas administracijoje būtinas. Dabar sprendimų priėmimo terminai labai ilgi. Pritaikyti nauji valdymo metodai sutaupytų laiko, motyvuotų darbuotojus, mažėtų finansinės sąnaudos“, – teigė T. Jukna.
Pretendentas į vadovus nepaneigė, kad Savivaldybės struktūroje galimi ryškūs pokyčiai, tačiau, anot jo, galutinius sprendimus priims Taryba. Permainas, grasinančias etatų mažinimu, žadančio T. Juknos kandidatūra nebuvo priimtina buvusiems valdantiesiems.
„Atrodo, kad žmogus nežino, kur atėjo, bet drąsus. Jei pasiryžo valdyti penktojo pagal dydį miesto Savivaldybės administraciją, turėjo bent biudžeto skolą žinoti. Turbūt ne vakar tokį pasiūlymą gavo“, – T. Juknos pasirodymą įvertino buvęs meras Vitalijus Satkevičius.
Slaptame balsavime T. Jukną palaikė 19-a Tarybos narių, prieš buvo 12-a.
Būtų išrinkę ir katiną Bazilijų
Pirmąjį Tarybos posėdį Savivaldybės salėje stebėjo būrys panevėžiečių. Politikoje jokios patirties dar neturinčių naujokų atėjimą į Panevėžio valdžios aukštumas susirinkusieji vertino nevienareikšmiškai.
„Šitaip išreklamuotas ir katinas Bazilijus būtų rinkimus laimėjęs. Po miestą zujantys automobiliai su reklaminiais plakatais, lankstinukai, netgi teko matyti politinę reklamą ant dviračio. Nenoriu iš anksto spręsti apie naująją valdžią vien iš jos pažadų. Po metų matysime rezultatus, ar ta koalicija sugebės dirbti visą kadenciją“, – svarstė Vilniaus gatvės gyventoja Ramutė Čyžienė.
Pirmąsias kol kas dar labai santūrias politines batalijas stebėjusi studentė Sonata Drungėlaitė teigė nežinanti, ar baigusi vadybos studijas norės sugrįžti į Panevėžį.
„Kol kas gimtajame mieste nematau savo galimybių. Bet jei, kaip žada, nauja valdžia pritrauks daugiau investuotojų, bus sukurta daugiau darbo vietų, gal po poros metų ir man čia atsiras darbo? Gal jaunas administracijos vadovas supras jaunus žmones ir dėl mūsų pasistengs?“ – laukia S. Drungėlaitė.
Išlydėti su išeitinėmis
- Startavus naujai Tarybai, darbą Savivaldybės valdžios postuose baigė K. Nakutytė ir jos pavaduotojas Žydrūnas Kvedaras. Abiem paskirtos dviejų mėnesių atlyginimų dydžio išeitinės kompensacijos.
- Administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas ėjusi socialdemokratė Janina Gaidžiūnaitė iš šių pareigų atsistatydino savo noru. Vadovaujamą postą ji taip pat palieka gavusi dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją.
- Buvęs meras krikščionis demokratas V. Satkevičius ir du jo pavaduotojai – partijos kolega Maurikijus Grėbliūnas ir socialdemokratė Regina Eitmonė – su pareigomis atsisveikino sulaukę trijų mėnesių atlyginimų dydžio išeitinių kompensacijų.
- Mažiausias, vieno mėnesio išeitines, gaus penki buvę politinio pasitikėjimo sekretoriato darbuotojai – mero padėjėjai. Vienuolikai politinių postų neteksiančių darbuotojų kompensacijoms biudžete numatyta 29,9 tūkst. eurų. Kompensacijos išėjusiesiems bus mokamos kas mėnesį ir nutrauktos, jei asmuo įsidarbintų valstybės tarnyboje.
U. Mikaliūno nuotr.:
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
