Nors neretai pasitaiko, kad matuodamiesi drabužius pirkėjai juos sugadina,
prekybininkai sutartinai tvirtina, jog lietuvaičių aprangos matavimosi kultūra
yra pagirtina ir netgi aukšto lygio. Pirkėjų vertinimai ne tokie draugiški –
kartais šiuos papiktina parduotuvių konsultantų elgesys.
Sugadina tyčia
Viktorija Jakubauskaitė, „VP Market“ atstovė ryšiams su visuomene teigia, kad
suplėšytų ar išteptų kosmetika drabužių prekybos centruose randama kasdien.
Dažniausiai ant apdarų pastebima pudros paliktų dėmių, pasitaiko įplyšimų per
drabužių siūles, nuplėšiamos drabužių etiketės.
„Jei klientui besimatuojant drabužį iškrinta saga ar sugenda užtrauktukas –
nieko tokio. Deja, pasitaiko piktavališko elgesio pavyzdžių, kai prekybos centrų
lankytojai tyčia sugadina prekes, pavyzdžiui, palaidinėje iškerpa skylę, drabužį
sudrasko ar perrėžia skutimosi peiliuku. Pričiupę tokius niekdarius,
reikalaujame, kad jie sumokėtų už suniokotą prekę“, – pasakojo V.
Jakubauskaitė.
„Utenos trikotažo prekybos“ rinkodaros vadovas Nerijus Kalinauskas pasakojo,
kad kartais klientai matavimosi kabinose ne tik matuojasi drabužius, bet ir
apsukriai pasisavina juos puošiančius aksesuarus. „Prieš kelerius metus turėjome
moteriškų džinsų, prie kurių buvo prisegtos dekoruotos grandinėlės. Beveik visas
jas nusegė ilgapirščiai. Be to, iš moteriškų marškinėlių kartais išplėšomos
sagos, puoštos „Swarovski“ kristalais“, – prisiminė N. Kalinauskas.
Vis dėlto, pasak Utenos bendrovės rinkodaros vadovo, tokių atvejų nėra tiek
daug, kad prekybininkai patirtų didelių nuostolių.
Bendrovės „Apranga“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas teigė, kad
sugadintos prekės sudaro menką parduotuvių apyvartos dalį, todėl didelių
problemų dėl to esą nekyla. „Be to, kokybiški drabužiai neturėtų labai lengvai
plyšti, ypač juos besimatuojant. Jei taip nutinka, nekokybiškas prekes grąžiname
tiekėjui. Nors į drabužių išparduotuves keliauja sezono metu neparduotos prekės,
kartais į jas patenka ir brokuotų apdarų. Tada šiems taikomos atitinkamos
nuolaidos“, – aiškino R. Perveneckas.
Bendrovės „Baltika Lietuva“, valdančios tokius prekės ženklus, kaip „Mosaic“,
„Monton“ ir „Baltman“, direktorė Daina Daubarė sakė, kad drabužių gadinimas nėra
masinis reiškinys. Ištrūkusias sagas prekybininkai dažniau vertina kaip kokybės
trūkumą – ne kaip vandališką kliento išpuolį.
Grasino policija
Kalbinti įmonių vadovai tikino, kad už sugadintą drabužį klientai nėra
verčiami sumokėti.
„Ką darysi, jei moteris žūtbūt spraudžiasi į 32 dydžio drabužį, nors jai
tinkamiausias – 36 dydis. Žinia, atsiradusius defektus parduotuvių konsultantės
ne visada iš karto pastebi. Juk niekas neprieina ir neprisipažįsta sugadinęs
prekę. Be to, augančios konkurencijos sąlygomis prekybininkai vadovaujasi
principu, kad klientas – visada teisus“, – kalbėjo R. Perveneckas.
Bet tokia taisykle remiasi ne visų parduotuvių savininkai. Prieš kurį laiką
parduotuvėje „Levis“ džinsus matavęsis vilnietis Edgaras Perednis pasakojo, kad
už neva sugadintas kelnes jis buvo priverstas pakloti per 500 litų. „Įtarimą
sukėlė išdilinti džinsų keliai. Pardavėja užtikrino, kad kelnės nesuplyš, tačiau
man patempus jas atsirado didžiulė skylė. Kas iš jų būtų likę, jei būčiau dar ir
apsimovęs?“ – piktinosi vyras.
Už nekokybišką gaminį jis sumokėjo tik tada, kai pardavėja ėmė guostis, kad
kelnių kainos suma bus išskaičiuota iš jos atlyginimo. „Pagailo merginos, nors
ji net ruošėsi kviesti policiją. Išmanau klientų teises, todėl žinojau, kad
pardavėja nieko nebūtų pešusi, bet nenorėjau gaišti laiko“, – prisiminė E.
Perednis.
Parduotuvės „Levis“ konsultantės neprisiminė incidento. Jos tikino, kad už
nekokybiškas prekes klientų mokėti neprašo.
Valstybinės nemaisto produktų inspekcijos Teisės skyriaus vyriausioji
specialistė Giedrė Mickutė aiškino, kad matuodamiesi drabužius klientai turėtų
būti atidūs. „Jeigu žmonės velkasi per mažą drabužį ir šis suplyšta, turėtų
jausti atsakomybę ir atlyginti žalą. Pardavėjas reikiamą sumą galėtų
išsireikalauti per teismą, įrodęs, kad jo prekė buvo kokybiška“, – pasakojo G.
Mickutė.
Individualus aptarnavimas
Nepaisant konfliktinių situacijų, prekybininkai teigia, kad lietuvaičių
drabužių matavimosi kultūra yra gana aukšto lygio. „Lietuviai – tikras
džiaugsmas, palyginti su užsieniečiais. Lietuvoje neteko matyti, kad klientas
suglamžytus drabužius paliktų numestus ant kabinos grindų“, – sakė D.
Daubarė.
„Utenos trikotažo prekybos“ vienas vadovų N.Kalinauskas pažymėjo, kad mūsų
šalyje klientai drabužius ne tik sukabina ant pakabų, bet ir nuneša į jų
vietą.
Pasak parduotuvių tinklų vadovų, pirkėjų drabužių matavimosi kultūrai ir
elgesiui su apdaru įtakos turi individualus klientų aptarnavimas. „Kai
personalas klientui skiria daug dėmesio, kai su juo bendrauja, pataria,
paslaugiai atneša reikiamų dydžių drabužių, nekyla jokių bėdų. Jei mes gerbiame
klientus, jie gerbia mūsų siūlomas prekes“, – kalbėjo D.Daubarė.
Nepelnyti priekaištai
„Aprangos“ vadovas R.Perveneckas pastebėjo, kad nepasitenkinimas kyla tada,
kai pirkėjui pastebėjus drabužio defektą pardavėjų prašoma sumažinti jo kainą.
Vadovas pabrėžė, kad kainodara ir prekių pardavimas yra du atskiri procesai.
„Kitaip neišvengtume piktnaudžiavimo, – aiškino R. Perveneckas. – Taikyti
nuolaidą gali nebent parduotuvės vadovas, bet ne pardavėjas. Ne visi klientai
tai supranta, todėl pardavėjoms konsultantėms tenka išklausyti nepelnytų
priekaištų“.
„Baltika Lietuva“ parduotuvėse iki 15 procentų nuolaidą gali suteikti irgi
tik parduotuvių vedėjai. „Jeigu atsiranda klientas, kuris sako norįs už mažesnę
kainą įsigyti prekę su defektu, turi būti atsiklausiama vadovo. Jis sprendžia,
ar suteikti nuolaidą, ar ne“, – kalbėjo D.Daubarė.
„Utenos trikotažo“ parduotuvių konsultantės neturi teisės savarankiškai
nukainoti drabužių. „Tai labai slidus dalykas. Pirkėjai gali specialiai
sugadinti drabužį ir reikalauti nuolaidų. Dėl to nukainavimą stengiamės labai
kontroliuoti“, – aiškino N.Kalinauskas.
Apžiūri net siūles
Lietuviai pirkėjai – itin reiklūs ne tik drabužių modeliams, bet ir gaminio
kokybei. „Neduok Dieve, siūlas bus atiręs, tai atneš, pirštu parodys ir paklaus,
kaip tai sau leidžiame“, – dėstė N.Kalinauskas. D.Daubarė irgi pastebėjo, kad
pirkėjai daug dėmesio skiria siūlėms, drabužius apžiūri iš visų pusių, nagrinėja
audinio savybes ir etiketes.
„Lietuviai yra inteligentiški klientai. Jie tikrai nėra prastesni už
vakariečius. Didžiausia problema – skirtinga samprata, kas yra kokybiškas
daiktas. Vakariečiui tai visų pirma madinga struktūra, modelis bei spalva. Ir
nebūtinai idealiai tiesios siūlės. Negi sunku vieną kitą siūlą pataisyti, jeigu
daiktas iš tiesų labai gražus ir madingas?“ – sakė R. Perveneckas.
Jo teigimu, drabužių kainos Lietuvoje ir Vakaruose – iš esmės vienodos.
„Tūkstantį kartų sakiau, kad tų pačių prekinių ženklų analogiškų prekių kainos
daugelyje Europos šalių yra tokios pačios. Kai mes įsigyjame kolekciją, niekas
neklausia, iš kokios šalies atvykome. Tačiau Lietuvoje atlyginimai mažesni,
todėl ir kainos atrodo neadekvačios“, – dėstė R.Perveneckas.
Dovilė Jablonskaitė
