54 proc. lietuvių apie taupymą dovanoms iš anksto negalvojo.
Šių metų septynių Europos šalių gyventojų kalėdinių dovanų pirkimo įpročius ekonominė krizė paveiks skirtingai, rodo „Danske Bank“ grupės užsakymu septyniose šalyse atliktas tyrimas.
Norvegijos (75 proc.), Danijos (74 proc.), Suomijos (66 proc.) ir Švedijos (65 proc.) gyventojai teigia, kad ekonominis sunkmetis kalėdinių dovanų pirkimui neturės jokios įtakos. Tuo metu Šiaurės Airijoje, Lietuvoje ir Estijoje taip mano tik po 20 proc. gyventojų.
Dėl ekonominės krizės 31 proc. Šiaurės Airijos, 17 proc. Lietuvos ir 12 proc. Estijos gyventojų teigia pirksiantys mažiau brangių dovanų. Danijoje taip elgtis planuoja 9 proc., Švedijoje 8 proc., Suomijoje 6 proc., o Norvegijoje 4 proc. žmonių.
Taip pat keičiasi ir planai dėl praktiškų dovanų pirkimo. Dėl ekonominio sunkmečio daugiau praktiškų dovanų planuoja pirkti Estijos (46 proc.), Lietuvos (38 proc.) ir Šiaurės Airijos (22 proc.) gyventojų.
Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje daugiau praktiškų dovanų pirkti planuoja vidutiniškai dešimtadalis gyventojų, o Danijoje – 5 proc. gyventojų.
„Kalėdos bet kuriuo atveju išlieka svarbiausia metų šventė, todėl ekonominis sunkmetis daugiau koreguoja prioritetus ir dovanų pasirinkimą, tačiau neturi įtakos žmonių sprendimui pirkti ar nepirkti dovanų. Tyrimo rezultatai rodo, kad ekonomikos nuotaikos didesnės įtakos turi Rytų Europos šalių ir Šiaurės Airijos gyventojų dovanų pirkimo įpročiams“, – sakė Jūratė Nedzinskienė, „Danske“ banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 35 proc. airių ir kiek daugiau nei 20 proc. norvegų, švedų ir danų Kalėdoms iš anksto sutaupė nuo 500 iki 900 litų, 54 proc. lietuvių ir 33 proc. estų apie taupymą iš anksto negalvojo.
Anot J. Nedzinskienės, žmonių įpročiams ir planams įtakos turi ne tik bendros nuotaikos Europoje ar kiekvienos šalies ekonominė situacija, bet ir asmeniniai finansinio planavimo įgūdžiai.
Visuomenės nuomonės tyrimą „Danske Bank“ grupės užsakymu spalį atliko tarptautinė tyrimų bendrovė „YouGov’s“. Tyrimo metu buvo apklausta 7000 žmonių Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Šiaurės Airijoje, Estijoje, Lietuvoje.
Skolų grąžinimo iki Kalėdų tradicija dingo
Savo ruožtu SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebėjo, kad sunkmečiu skolų grąžinimo aktyvumą lemia ne kokios nors simbolinės datos, kaip Kalėdos ar metų pabaiga, o sezoninis pajamų ir išlaidų svyravimas.
Metų pabaigoje, peržiūrėdami savo asmeninių finansų balansą, gyventojai skaičiuoja ne tik pagausėjusį ar sumažėjusį turtą, bet ir likusias negrąžintas skolas. Įmonės „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, uždelstų įmokų bankams, kreditų įmonėms turi 146 tūkst. žmonių, o jų uždelstos grąžinti skolos yra beveik 2,4 mlrd. litų.
„Liaudies išmintis, kad iki metų pabaigos reikia stengtis grąžinti skolas, dėl pakitusių sąlygų turėtų būti perfrazuota. Viena vertus, daugelis žmonių ėmė skolintis ilgam, o suma dažnai yra tokia, kad ją sugrąžinti užtrunka ne vienus metus. Kita vertus, keičiasi ir pats skolos suvokimas – paėmusieji paskolą paprastai jos nelaiko skola, jeigu gali laiku mokėti paskolos įmokas. Paskola pradedama suvokti kaip skola tuomet, kai pritrūksta lėšų laiku sumokėti paskolos įmoką“, – sakė J. Varanauskienė.
Vidutinė uždelstų įmokų vertė, tenkanti vienam vėluojančiam skolą grąžinti asmeniui, šiuo metu yra 16 tūkst. litų: bankams, lizingo įmonėms, kredito unijoms vėluoja skolas mokėti 105 tūkst. žmonių (vidutinė uždelstų įmokų vertė yra 21 tūkst. litų), vartojimo kreditų bendrovėms – atitinkamai 41 tūkst. gyventojų laiku negrąžina vidutiniškai po 4 tūkst. litų.
