Pramogų pasaulio, televizijos šou, muilo operų žvaigždės ne tik diktuoja įvaizdžio, šukuosenos, aprangos stilių, bet ir turi įtakos lietuvių naujagimių vardams. Praėjusiais metais panevėžiečiai savo atžalas pavadino Vanesa, Rebeka, Taironu, Grantu. Vienam mažyliui buvo duotas ir Merūno vardas, o Radžių neatsirado, nors romų tautybės jaunos moterys susilaukė ne vieno vaikelio. Vardai, kaip teigia specialistai, yra sudaromi, kad ir patys keisčiausi, o pavardės įgyjamos, tačiau jas leidžiama keisti. Praėjusiais metais penkios panevėžietės pageidavo nuslėpti savo šeiminę padėtį ir prašė pavardės su galūne –ė. Ši naujovė mūsų mieste vis labiau populiarėja.
Tėvai abejoja retai
Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus registratorė Jūratė Lipskienė „Sekundei“ sakė, kad pastaruosius šešerius metus, nors buvo įvairių madų ir naujovių, Panevėžyje vis dar „topuose“ Mato vardas.
„Man jis gražus, bet toks dažnas, kad, vos išgirdusi tėvų norą, klausiu, ar neturėjo pasirinkę kito“, – prisipažino registratorė.
Nuo Mato nedaug atsilieka Benas, Nedas, Dovydas, Nojus, Augustas. Pasitaiko, kad per savaitę įregistruojama po keturis Benus ar Nedus. Mergaitėms dažniausiai duodami Rusnės, Gabijos, Kamilės, Emilijos, Rugilės, Augustės, Viktorijos vardai.
Naujagimių tėvai į Civilinės metrikacijos skyrių paprastai ateina apsisprendę, vos viena kita šeima suabejoja ar nutaria dar pagalvoti. Kartais registratorės yra pasiteiraujama, ar dažnas išsirinktas vardas, ypač taip atsitinka tada, kai tėvas mieliau vaiką vadintų vienaip, o motina – kitaip. Tada sutuoktiniai apsisprendžia atžalą pavadinti retesniu vardu.
Senieji vardai neišnyko
J.Lipskienė kalbėjo, kad panevėžiečiai savo atžalas vadina ir senais gražiais lietuviškais vardais, mergaitėms suteikia Akvilės, Agotos, Marijos, Paulinos, Veronikos, Ulos, Beatričės, Mėtos, Anelės, Elenos, Elzės, Birutės, Monikos vardus. Berniukai pavadinami Ąžuolu, Adomu, Jonu, Juozu, Jokūbu, Martynu, Mykolu, Povilu, Motiejumi, Zigmu, Vytautu, Kerniumi, Jovaru, Vėju.
Kokios šeimos išrenka savo vaikučiams senuosius vardus, pasak registratorės, sunku būtų pasakyti, nes pagal aprangą žmogaus negalima vertinti, o daugiau ji nekamantinėja. Tačiau galima manyti, kad tai inteligentai, labiau išsilavinę, apsiskaitę, galbūt meniškos sielos žmonės. Galbūt senaisiais lietuviškais vardais siekiama pagerbti protėvius, išlaikyti giminės tradicijas.
„Labai skatinčiau rinktis tokius vardus. Jie labai gražūs“, – patarė J.Lipskienė.
Registratorė kiek stebėjosi, kad praėjusiais metais birželio pabaigoje ar liepos pradžioje gimę berniukai nebuvo pavadinti Jonais, nes pap-rastai tokiu metu Joninių šventė turėdavo įtakos ir naujagimių vardams. Tačiau pernai liepą pasaulį išvydusios kelios mergaitės bus šaukiamos Liepomis, šis vardas Panevėžyje populiarėja.
Kartais nekyla ranka
Registratorė neišvengia ir tokių situacijų, kai ranka nekyla įregistruoti vardą, o tėvai tvirtina, kad toks yra ir jiems patinka. Niekaip negalima paaiškinti, kodėl lietuviai tėvai savo atžalą norį vadinti Ayša, Alegra, Andra, Eulalija, Sotera, Ovėja, Danita, Dometa, Veta, berniukus – Majumi, Grantu, Dovu, Girniumi, Alegru, Agatu, Taironu.
„Aplinkinių ausiai vardas gali keistai skambėti, bet jį išrinkusiems tėvams tai pats gražiausias, išskirtinis. Manau, kad ir pramogų pasaulio, televizijos šou, muilo operų žvaigždės turi įtakos lietuvių vaikų vardams“, – teigė J.Lipskienė.
Registratorė skaitė ilgą sąrašą: Rebeka, Samanta, Lukrecija, Selina, Dija, Adriana, Vanesa, Estėja, Deina, Patricija, Evita, Perla, Jorlanda, Aivenas, Ervinas, Irvydas, Denas, Timonas, Klaidas, Kajus, Ingris, Aristidas, Hubertas. Tokie vardai praėjusiais metais buvo suteikti mažiesiems panevėžiečiams.
Pageidauja ir dviejų
vardų
Lietuvos komercinių televizijų žvaigždžių kalvės – realybės šuo „Dangus“ ir „Kelias į žvaigždes“ – taip pat nepraslydo pro akis. Praėjusiais metais Panevėžyje atsirado Jusčių, Simonų, vienas berniukas buvo pavadintas Merūnu, o Kaune, kur gyvena dainininkas, šis vardas tapo vienu populiaresnių. Tad galima būtų manyti, kad Panevėžyje turėjo atsirasti Radžių, tačiau, pasak J.Lipskienės, net ir romų tautybės žmonės savo atžaloms tokio vardo nesuteikė, nors keletas jaunų moterų pagimdė vaikelius.
Nedažnai, tačiau vis dėlto pasitaiko, kad tėvai pageidauja dviejų vardų. Anot registratorės, galima registruoti ir tris, tačiau šeimoje vaikas vadinamas vienu vardu, o pildant įvairius dokumentus būtina rašyti abu vardus, tad reikia pagalvoti, ar dėl to nekils keblumų.
Užkliūva netaisyklinga
tartis
Paklausta, ar tiki, kad tėvų suteiktas vardas nulemia į šį pasaulį atėjusio kūdikio gyvenimą, charakterį, J.Lipskienė sakė į tai per daug nesigilinanti. Moteris mano, kad pats žmogus vardą puošia. Jei jis mielas, doras, tuomet jo vardas tampa gražus, kad ir koks jis būtų. Registratorė pripažino, kad kartai renkant vardą kone verčiamasi per galvą, ir papasakojo prieš kelerius metus atsitikusį įvykį: „Įpuolė į kabinetą suplukę jauni tėvai ir klausia: „Kokių naujų vardų turite?“ Labai nusistebėjau – atbėgo lyg į duonos parduotuvę: gal turite šviežių bandelių?“
Anot pašnekovės, jos darbe visko pasitaiko, bet labiausiai ausį rėžia, kad daugelis panevėžiečių netaisyklingai taria savo pačių išrinktą vaiko vardą. „Gatvėje girdžiu šaukiant: Bėnai, Nėdai! Arba sako: Bėns, Nėds. Taip ir rūpi paprašyti, kad pasižiūrėtų, kaip užrašyta gimimo liudijime, ir vadintų vaikus taisyklingai“, – pasipiktinimo neslėpė J.Lipskienė.
Nesusipratimai darbe
„Sekundė“ domėjosi, ar sulaukę pilnametystės jaunuoliai nepageidauja pasikeisti tėvų duotą, bet neprigijusį, nepatinkantį, sunkiai tariamą vardą. Civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji registratorė Vanda Lupeikienė teigė, kad vardai keičiami labai retai. Dažniau pasitaiko prašymų suteikti antrą vardą. Praėjusiais metais viena moteris šitaip norėjo išspręsti nesusipratimus darbe ir šeimoje, mat namuose ją vadino vienaip, o asmens dokumentuose buvo įrašytas kitas, tad darbe kreipdavosi tuo, kuris įrašytas pase.
Jei mažamečio vaiko tėvai užsimano antro vardo, papildyti leidžiama iki sūnui ar dukrai sukaks septyneri metai, vėliau tą galima padaryti tik sulaukus pilnametystės. Praėjusiais metais viena šeima suteikė savo mažametei atžalai antrą vardą, argumentuodama, kad vyras buvo išvykęs dirbti į užsienį, tad žmona vaiką pavadino taip, kaip jai patiko, o sugrįžusiam tėvui mielesnis buvo kitas vardas, tad juo ir papildė gimimo liudijimą.
Prisimena protėvius
Vardai, kad ir kokie keisti būtų, yra sudaromi, o pavardės – gaunamos, bet jas galima keisti. Pasak V.Lupeikienės, vyrai dažniausia pateikia prašymą dėl to, kad jų pavardė negraži – Grybas, Gaidys, Kopūstas, o moterys vis dažniau pageidauja turėti pavardę su galūne –ė, siekdamos nuslėpti savo šeimyninę padėtį. Praėjusiais metais tokių prašymų buvo penki.
Registratorė sakė, kad iš to moterų penketuko vienos jau registruojant santuoką pageidavo turėti naujovišką pavardę, pavyzdžiui, vietoje Pavardienės – Pavardė. Kitos buvo išsituokusios, todėl norėjo kitos pavardės, o buvo ir tokių, kurios, prieš išvažiuodamos į užsienį, kad ten būtų patogiau, siekė trumpos, naujoviškos pavardės formos.
Išsituokusios moterys, pasak V.Lupeikienės, retai pasilieka vyro pavardę, bet keistoka, kad dažnai pageidaujama turėti ne mergautinę, o močiutės pavardę.
„Jeigu jau nutaria siekti kitaip vadintis, tiek vyrai, tiek moterys kažkodėl prisimena protėvius ir renkasi jų pavardes. Galima manyti, kad taip siekiama išsaugoti giminės šaknis. Rečiau, bet vis dėlto pasitaiko, kad nori iš kartos į kartą perduoti kilmingos giminės pavardę“, – aiškino pašnekovė.
Vyrai irgi keičia
pavardes
Registratorės įsitikinimu, jeigu vyro pavardė išties negraži, ją keisti verta. „Dailus, tvirtas vaikinas, o pavardė Grybas. Koks jis grybas? Žinoma, tada verta giminėje ieškoti geresnės pavardės“, – teigė V.Lupeikienė.
Galimas ir dar vienas vyro pavardės keitimo variantas – įgyti biologinio tėvo pavardę, jei sūnų augino viena motina ir vaikui buvo suteikta jos pavardė. Tokių atvejų, anot registratorės, irgi pasitaiko, tačiau nereikia manyti, kad pakeisti turėtą pavardę į naują yra paprasta, mat reikalinga surinkti visą šūsnį dokumentų, liudijančių biologinių tėvų tapatybę, senelių, prosenelių santuokas, jei būtent jų pavardę pageidaujama turėti. Be to, iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos reikalinga gauti pažymą apie teistumą, nes neatmetama galimybė, kad įsigeidęs kitos pavardės asmuo gali būti net Interpolo ieškomas. Na, o pačias pavardės keitimo bylas tvirtina Teisingumo ministerija.
2007 metais Panevėžyje registratorėms buvo pateikta dvidešimt vardų ir pavardžių keitimo bylų, iš jų penkios dėl naujoviškos moters pavardės formos.
„Šią naujovę vertinu teigiamai, gyvenimas keičiasi, pasaulis margas, tad kam tos -ytės ir -ienės“, – nuomonę išreiškė V.Lupeikienė.
Valentina ŽIGIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Civilinės metrikacijos skyriaus
registratorė V.Lupeikienė.
