Donorai – žuvusieji
Šiandien pasaulis mini Pasaulinę organų donorystės dieną. Ji primena, kad yra daugybė organų persodinimo laukiančių ligonių ir tokių geradarių, kurie skaudų artimojo netekties metą apsisprendžia neįgaliajam padovanoti brangaus žmogaus širdį, inkstus ar ragenas.
Nors medikai pripažįsta, kad donorystė gyventojų nebebaugina ir visuomenė tokia tema yra daug labiau apsišvietusi ir išprususi, tačiau donorų vis dar trūksta – retas apie artimojo klinikinę mirtį išgirdęs žmogus atsiliepia į gydytojų prašymą ligoniams padovanoti mirusiojo organus.
„Donorų stygius visuomet jaučiamas – tiek kraujo, tiek organų. Jų trūksta nuolat.
Galbūt žmonės tiesiog nebeturi noro ką
nors aukoti dėl kito laimės“, – sakė Panevėžio apskrities ligoninės Reanimacijos
ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Eugenija Reinikovienė.
Gydytojos anesteziologės tvirtinimu, palyginti su kitais šalies miestais, Panevėžyje situacija nėra pati prasčiausia – per metus Aukštaitijos sostinėje vidutiniškai atsiranda 4–6 donorai.
„Suprantama, kad labai sunku, kai mirus jaunam žmogui jo artimajam reikia greitai apsispręsti dovanoti organus. Juk dažniausiai donorais tampa jauni, sveiki, staiga žuvę žmonės, ir juos mylėjusiems labai sudėtinga staiga suvokti, kad mirusiojo smegenys nebefunkcionuoja, sugrąžinti į gyvųjų pasaulį žmogaus nebeįmanoma. Esame be galo dėkingi tiems, kurie sutinka“, – kalbėjo medikė.
Neskuba atsisakyti
Pasak vedėjos, pastaruosius penkerius metus vis dėlto situacija yra daug geresnė nei anksčiau, kai donorystės tema daugeliui buvo kone tabu.
„Galima teigti, kad dabar situacija stabili – nei gerėja, nei blogėja. Laimei, nebėra tokios krizės, kokia buvo prieš aštuonerius ar dešimtį metų. Dabar žmonės labiau išprusę, išsilavinę, turi savo nuomonę. Tikiu, kad dažnoje šeimoje netgi pakalbama, kaip derėtų elgtis nelaimės atveju“, – tikino E.Reinikovienė.
Neretas žmogus pasirūpina ir donoro kortele, teisiškai patvirtinančia, kad mirties atveju sutinkama tapti audinių ar organų donoru. Pernai televizijos projekte „Lietuvos garbė“ už didžiulį indėlį donorystei pagerbta gydytoja pažymėjo, kad Panevėžio krašto gyventojai, paprašyti padovanoti artimo žmogaus širdį, inkstus, kepenis ar kitą organą, dažniau būna geranoriški nei griežti ir nesukalbami.
Plačiau skaitykite spalio 14 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. Panevėžio apskrities ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja E. Reinikovienė teigė, kad apie donorystę išgirdę artimojo netekties valandą panevėžiečiai neigiamai atsakyti neskuba – išlieka geranoriški.
