S. Kropas.
Panašu, kad buvusio Tarptautinio Valiutos fondo valdančiojo direktoriaus (VD) Dominique‘o Strausso-Khano (dažnai jis pravardžiuojamas sutrumpinimu DSK) meilės nuotykis kainuos brangiai ne tik jam asmeniškai, bet ir euro zonos šalių mokesčių mokėtojams. Incidentas dar labiau komplikuoja ir taip gan įtemptą situaciją dėl euro zonos skolų kamuojamų šalių perspektyvos.
Pastarosiomis dienomis Graikijos ir kitų periferinių šalių kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo rizika pastebimai išaugo. Dabar tam, kad galėtų rinkose pasiskolinti dvejiems metams, Graikijos vyriausybė turėtų mokėti daugiau nei 26 proc. metinių palūkanų.Tai rodo, kad rinkose lieka mažiau tikėjimo, jog Graikijai pavyks išvengti skolos restruktūrizavimo. Vis didesnis spaudimas atsiranda ir dėl TVF bei ES teikiamo pagalbos paketo veiksmingumo. Laikas nėra sėkmės sąjungininkas ir spekuliacijos dėl Graikijos gebėjimo susitvarkyti su skola po DSK nuotykio dar labiau sustiprėjo.
Rizika prarasti Europai svarbų postą
Istoriškai VD posto svarba Europai niekada nebuvo tokia svarbi kaip šiuo metu. Niekada vienu metu tiek išsivysčiusių valstybių nesinaudojo TVF pagalba savo likvidumui palaikyti. Neatsitiktinai po incidento daugelis euro zonos šalių vyriausybių atstovų su didelių susirūpinimu pareiškė, kad tik euro zonos šalių atstovas gali gerai suprasti jų problemas, o ne kas nors iš kitų pasaulio šalių. Todėl kitas VD būtinai turi būti iš euro zonos šalių.
Atrodytų, kad sprendimus dėl šalių programų priima visoms pasaulio šalims atstovaujanti 24 narių TVF vykdančioji valdyba, todėl VD vaidmuo yra ribotas, tačiau iš tiesų taip nėra. VD turi nepaprastai didelę įtaka fondo personalui. Siūlomų programų pagrindinės pradinės nuostatos paprastai nustatomos fondo administracijos. Nuo to priklauso išvadų, ataskaitų, argumentacijos ir pasiūlymų turinys. Visa tai vėliau svarstant valdyboje sudėtinga ką nors pakeisti. Be to, vykdantysis direktorius turi iniciatyvą derinant preliminarias pozicijas tarp šalių. Taigi jo vaidmuo de facto yra žymiai svarbesnė nei numatyta fondo susitarimų straipsniuose.
Kita vertus, kitų šalių argumentai turėti savo atstovą TVF viršūnėje niekada nebuvo tokie svarūs. Jau praėjusį kartą po tuomečio TVF vadovo H. Kohlerio iš Vokietijos atsistatydinimo kylančių rinkų šalių atstovai turėjo labai rimtų ambicijų pagaliau turėti savo atstovą svarbiausios pasaulio monetarinės institucijos vadovo kėdėje. Jos ne be pagrindo argumentavo, kad neturi būti jokių šalių monopolio parenkant kandidatus. Jie turi būti parenkami ne pagal priklausomybę valstybei, bet pagal nuopelnus ir asmeninius gebėjimus.
Tačiau tuomet lemiamą vaidmenį suvaidino Prancūzijos operatyvumas pasiūlant savo kandidatą (DSK) ir užsitikrinant kitų ES šalių ir JAV paramą. Šį kartą kylančių rinkų šalys turi labai rimtų papildomų argumentų. Pirma, ką tik įvykusios krizės šaknys yra išsivysčiusiose šalyse. Be to, šį kartą pasaulį iš krizės tempia būtent kylančių rinkų šalys, išlaikiusios įspūdingą ekonomikos augimą. Galiausiai, tos šalys yra nepakankamai atstovaujamos pasaulinėse tarptautinėse finansų institucijose.
Teks prisiimti papildomas išlaidas
Panašu, kad lūkesčiams tų, kurie tikėjosi, jog Europa praras svarbų postą, nebus lemta realizuotis. Ir šį kartą labai operatyvus prancūzų manevras (atrodo, kad jie turi parengę kandidatų rezervą į aukščiausius tarptautinių finansinių institucijų postus, ir tik laukia, kada atsiras proga) siūlyti finansų ministrę Christine Lagarde gali pasiteisinti. Ji jau turi ES šalių pritarimą, JAV nepareiškė prieštaravimo jos kandidatūrai. Vien šių dviejų blokų balsų visiškai pakanka, kad Prancūzijos atstovas išliktų TVF valdžios hierarchijos viršūnėje. Tuo labiau, kad besivystančios šalys pasirodo visai tam nepasirengusios ir neturi vieningo savo kandidato. Turkijos ekonomikos ministras Kemalas Dervisas, kuris buvo minimas kaip galimas kandidatas, pats atsisakė kandidatuoti, Rusija ir kai kurios buvusios sovietinės valstybės parėmė Kazachstano centrinio banko vadovą Grigorį Marčenko, pačios nelabai tikėdamos tokio pasiūlymo perspektyva. Kinija, kaip žinome, savo finansiniais resursais parėmė Graikijos vyriausybę, įsigydama vyriausybės vertybinių popierių, todėl ji nelabai bus suinteresuota toliau siūbuoti Graikijai plukdomą pagalbos paketo laivą. Nors Meksika oficialiai pasiūlė savo kvalifikuotą kandidatą į šį postą, kurio kompetencija netenka abejoti (Agustinas Carstensas, dabartinis centrinio banko vadovas, anksčiau dirbęs TVF VD pavaduotoju), nepanašu, kad jis gaus reikiamą paramą.
Tačiau net ir Europai laimėjus lenktynes dėl VD posto, Dominique‘o praradimas turės finansinių pasekmių. Ekspertai sutaria, kad DSK pasirodė kaip labai kompetetingas ekonomistas, gerai žinantis Europos ekonomikos ligas, efektyvus politikas ir ryžtingas sprendimų priėmėjas. Tokia kombinacija retai pasitaiko, ir naujam kandidatui nebus lengva iškart demonstruoti tokio lygio lyderio savybes.
Be to, nereikia pamiršti, kad DSK buvo socialistų atstovas, kurie yra labiau linkę spresti ekonomines problemas pumpuodami papildomus pinigus, o ne versdami mokesčių mokėtojus veržtis diržus ir vykdyti skausmingas bei nepopuliarias struktūrines reformas. Kitas kandidatas gali būti mažiau linkęs ligoniui išrašyti tų pačių vaistų, kuriuos naudojant iki šiol nepasiekta reikalinga pažanga ligonio gydyme (Graikijos ekonomikos nuosmukis gilėja, nedarbas viršija 15 procentų, biudžeto pajamos apie 10 mlrd. EUR mažesnės nei numatyta pagal programą). Dėl tos priežasties pretendentu į VD postą minėtas Vokietijos Bundesbanko prezidentas A. Webberis neturėjo perspektyvos.
Taigi po DSK krizę įveikti tapo dar sudėtingiau. Į klausimus, kaip subalansuoti viešuosius finansus, kas turi prisiimti išlaidas, kaip minimizuoti galimos panikos riziką, atsakyti tapo dar sunkiau. Strategijos tęstinumui reikia dar daugiau oficialios pagalbos resursų, ir ilgesniam laikotarpiui, o tai nelengvas uždavinys Europos šalių politikams, kurių viešųjų finansų ir finansinių aktyvų kokybės erozija vyksta ir dėl kitų ES valstybių problemų.
____________________
Stasys Kropas yra Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos profesorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys, anksčiau yra dirbęs TVF Šiaurės-Baltijos šalių vykdančiojo direktoriaus patarėju.
