„DnB Nord“ tikisi 6 proc. augimo Lietuvoje.
Gyvybingumą ir gebėjimą greitai prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų pademonstravusi Lietuvos ekonomika šiemet augs 6 proc., prognozuoja „DnB Nord“ analitikai. Tvariai ūkio plėtrai labiausiai trukdys krizės metu nuslopę investiciniai procesai ir struktūrinis darbo jėgos stygius.
Pasak banko „DnB Nord“ vyriausiojo analitiko prof. Rimanto Rudzkio, geresnius nei tikėtasi ekonomikos rezultatus šiemet lems ne tik augančios pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių rinkos, gamybos plėtra labiau išnaudojant turimus gamybinius pajėgumus ir sparčiau įsisavinant Europos Sąjungos paramą, bet ir pamažu stiprėjantis vidaus vartojimas.
„Matome, kad mažėjant nedarbui gerėja gyventojų lūkesčiai, jie mažiau taupo, tad namų ūkių vartojimas auga“, – sakė R. Rudzkis.
Teigiamą poveikį šalies ekonomikai turės ir verslo įmonių gebėjimas prisitaikyti prie naujų ekonominių realijų – po nuostolingų 2009 metų, pernai Lietuvos nefinansinių įmonių bendras pelningumo rodiklis buvo teigiamas ir viršijo 3 proc.
„Stiprėjanti bendrovių finansinė būklė ir lūkesčiai skatins plėsti verslą, o bankai, atsižvelgdami į sumažėjusią riziką, turėtų didinti kreditavimo apimtis“, – prognozavo analitikas.
Tačiau daugelis namų ūkių šiemet dar nepajus teigiamo augančios ekonomikos poveikio savo kasdieniam gyvenimui. Priežastis – pastaruoju laiku pirmojo būtinumo prekės brangsta gerokai sparčiau nei auga vidutinis atlyginimas. „DnB Nord“ analitikai prognozuoja, kad šiemet metinė infliacija sieks iki 4 proc., o vidutinis mėnesio atlyginimas didės tik 3 proc.
Be to, svarbia tvarios ekonomikos plėtros kliūtimi išliks struktūrinis darbo jėgos stygius, kurio priežastys – emigracija ir specialistų ruošimo sistemos spragos.
„Patekome į užburtą ratą – gerų darbo vietų stoka gena energingus gyventojus užsienin, o gilėjantis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tampa rimta kliūtimi kurti šias vietas. Norint iš jo išsiveržti, būtina skubi verslo aplinkos ir viešojo sektoriaus pertvarka. Tik tuomet Lietuvai pavyks atgaivinti pasitikėjimą teigiama Lietuvos ekonomikos perspektyva ir prislopinti emigracijos bangą. Kitaip prarasime pernelyg daug darbingų gyventojų ir vargu ar galėsime viltis savo gyvenimo kokybe priartėti prie pirmaujančių Europos valstybių“, – sako R. Rudzkis.
„DnB Nord“ analitikai atkreipia dėmesį, kad nepaisant giliausio tarp Europos Sąjungos šalių nuosmukio 2008-2009 metais, visų trijų Baltijos šalių ekonomika per pastarąjį dešimtmetį padarė įspūdingą šuolį. 2010 m. sukurtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP palyginamosiomis kainomis buvo atitinkamai net 53, 43 ir 46 proc. didesnis nei 2000 metais. Lietuvos rodiklis buvo geriausias, nes dėl gerokai žemesnio ekonomikos perkaitimo laipsnio ji mažiau nukentėjo per krizę nei Estija ar Latvija. Tarp ES valstybių pagal vidutinį ūkio augimo tempą 2000- 2010 metais Lietuvą lenkė tik Slovakija, o pagal vienam gyventojui tenkančią sukurto BVP apimtį, skaičiuojant perkamosios galios standartais, Lietuvos rodiklis siekė apie 55 proc. ES vidurkio.
