Disleksija – rimtas sutrikimas, nuo kurio kenčia kas dvyliktas mokyklinio amžiaus vaikas. Tokie žmonės paprasčiausiai nesugeba tinkamai perskaityti parašytų žodžių. Disleksija kelia ne tik fiziologinių nepatogumų sergančiajam, bet ir psichologinę įtampą.
Kaltos smegenys
Tikslios ir neginčytinos disleksijos priežastys vis dar nėra nustatytos. Tačiau tyrimai parodė, jog disleksija sergančių ir sveikų asmenų smegenys vystosi ir funkcionuoja skirtingai. Maža to, disleksija sergantys žmonės dažnai „diskriminuoja“ žodžių garsus, dėl to jiems sunku skaityti. Disleksija dažniausiai būna įgimtas sutrikimas. Kaip spėjama, priežasčių, galinčių sukelti šį sutrikimą, yra daug ir visos jos susijusios su smegenų vystymusi skirtingais amžiaus tarpsniais, pvz., nėštumo, gimdymo metu ar jau gimus. Įtakos gali turėti ir sunkios infekcinės ligos, pavyzdžiui, encefalitas. Naujausių tyrimų duomenimis, disleksija dažniau diagnozuojama tiems, kurių šeimoje yra kairiarankių. Disleksija sergančių žmonių smegenyse paprastai aktyvuojamas kitas smegenų pusrutulis, t. y. sveikam žmogui atliekant tam tikrą darbą aktyvuojamas dešinysis smegenų pusrutulis, o disleksikui atliekant tą patį darbą – kairysis.
Sunkus procesas
Išmokti skaityti – didelių pastangų reikalaujantis darbas, kartais tampantis tikru iššūkiu. Skaitymas – itin sudėtingas procesas, nes smegenys vienu metu turi atlikti daug veiksmų: priskirti raidėms garsus, juos jungti tokia seka, kad šie įgytų prasmę, o prasmę turintis žodis ar žodžių junginys turi sukelti asociacijas smegenims, kad būtų atpažintas ir suprastas kontekstas. Sergantieji disleksija mato raides, skiemenis ar žodžius, juos suvokia, tačiau užtrunka ilgiau nei įprasta, kol juos ištaria. Dėl šios priežasties ligai duotas pavadinimas „disleksija“, kuris reiškia „nenormalus, nepakankamas“ (lot. dys) ir „žodžiai, kalba“ (lot. lexis).
Socialinė aplinka taip pat lemia pažintinę vaiko raidą. Pastebėta, kad jeigu vaikui trūksta knygų, žaislų, lavinamųjų žaidimų, rašyti ir skaityti jis mokosi daug sunkiau.
Specialistai pažymi, jog, be skaitymo sutrikimų, šiems vaikams gali pasireikšti ir dėmesio sutelkimo, atminties problemų. Taip pat disleksija neretai sukelia daug psichologinių rūpesčių. Vaikas gali nebenorėti eiti į mokyklą. Ypač svarbu, kad tėvai nepalaikytų tokio vaiko elgesio tingėjimu ir dėl to su juo nekonfliktuotų, netaikytų drausminamųjų priemonių.
Serga ir galvočiai
Šis sutrikimas gali pasireikšti labai skirtingai. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės nesugeba skaityti tik rašytinių raidžių, kiti – spausdintinių ir pan. Didžiajai daliai sergančiųjų disleksija pasireiškia kur kas švelnesnė forma, t. y. žmonės lėčiau mokosi skaityti arba lėčiau skaito, arba nuolat pasireiškia skaitymo klaidos (pavyzdžiui, vietomis sukeičia raides, iškreipia garsą, praleidžia tam tikrus garsus), arba neteisingai supranta perskaityto žodžio reikšmę. Klysta tie, kurie mano, jog disleksija būdinga tik mažo intelekto žmonėms. Iš tikrųjų yra kitaip: šiuo sutrikimu sergantys žmonės gali būti tiek labai aukšto, tiek ir nepakankamo intelekto. Taigi jei jūsų vaikas sunkiau skaito, neklijuokite jam protiškai atsilikusiojo etiketės.
Disleksija serga apie 5–8 procentai mokyklinio amžiaus vaikų. Berniukai – 3–4 kartus dažniau nei mergaitės. Yra šeiminis polinkis į šį sutrikimą, vadinasi, šeimoje paprastai būna keli asmenys, kuriems pasireiškia šis sutrikimas.
Tiesa, pastaruoju metu vis dažniau šio sutrikimo apibrėžimas išplečiamas ir jam priskiriami ne tik skaitymo, bet ir rašymo ar tarimo sutrikimai.
Nenuvertinkite dislektikų
Manote, jog disleksija – nuosprendis ir iš tokio žmogaus neverta daug tikėtis? Klystate! Disleksija buvo diagnozuota daugeliui žymių kino aktorių, dainininkų, dailininkų, knygų autorių.
Disleksiją galima koreguoti, nors šis sunkesnis ar lengvesnis sutrikimas paprastai lieka visą gyvenimą. Dažniausiai šią problemą sprendžia logopedai. Skaityti, tarti žodžius mokoma naudojant specialias metodikas.
Įtarus, kad vaikas gali sirgti disleksija, reikėtų kreiptis į logopedą, atlikęs reikiamus tyrimus specialistas pasakys, ar įtarimai teisingi, taip pat patars, kaip palengvinti vaiko, turinčio šį kalbos sutrikimą, gyvenimą.
Pamokėlės ir specialūs pratimai padės vaikui priprasti prie savo skaitymo greičio, nesigėdyti skaityti viešai, o dažnai, jei pratimai veiksmingi, pradėti skaityti normaliu greičiu. Sėkmingai ugdyti skaitymo įpročius gali ir vyresnio amžiaus žmonės, net jeigu vaikystėje jiems nebuvo suteikta tinkama pagalba.
Kada įtarti disleksiją
5–7 metų vaikams:
*Ankstyvas kalbos sutrikimas, neteisingas žodžių tarimas.
*Sunku atskirti tokius garsus kaip b-p, k-g, t-d, f-v ir pan.
*Sunkiai mokosi eilėraščių.
*Vaikui sunku susikaupti.
*Vaikui sunku iš eilės prisiminti savaitės dienas.
*Sunku prisiminti asmeninius duomenis: gimimo datą, adresą, telefono numerį.
*Sunku prisiminti dienos įvykius atitinkama tvarka.
*Sunku prisiminti ir sekti instrukcijas.
*Sunku teisingai apsirengti, užsisagstyti sagas ir pan.
*Vaikas neskiria kairės pusės nuo dešinės.
*Sunku laikyti ar valdyti pieštuką, žirkles, spalvindamas jis visą laiką peržengia nubrėžtas linijas.
*Kartais būna sunku sugauti ir mesti kamuolį, vaikas sutrinka galvodamas, kurią ranką panaudoti, nemoka sinchronizuoti kūno judesių.
Vyresniame amžiuje skaitant sunku pereiti nuo vienos eilutės pabaigos į kitos eilutės pradžią. Sunku išlaikyti dėmesį reikiamoje eilutės vietoje. Skaitant sakinį parenkama neteisinga intonacija ir t. t.
Parengė K. JUŠKAITĖ
