Rinkėjų aktyvumas referendume siekė 70 proc.
Per referendumą, kuris vadinamas istoriniu, Latvija ryžtingai atmetė pastangas paversti rusų kalbą antra valstybine. Rusijos disidentai įspėjo, jog šį referendumą Latvijai galėjo primesti Rusijos specialiosios tarnybos, rašo „Lietuvos žinios“.
Referendume dalyvavo apie du trečdaliai registruotų rinkėjų – kur kas daugiau nei per ankstesnius balsavimus. Suskaičiavus balsus paskelbta, jog prieš šį pasiūlymą balsavo 77 proc. rinkėjų, o jų aktyvumas siekė apie 70 procentų.
Referendumą inicijavo judėjimas „Gimtoji kalba“, surinkęs daugiau kaip 10 proc. rinkėjų parašų.
Nuo pat to laiko, kai Latvija išsivadavo iš SSRS, rusakalbiai skundėsi, kad yra diskriminuojami, kad Latvijos valdžia nori juos asimiliuoti arba paversti antrarūšiais gyventojais. Latvių kalbos mokėjimas yra viena iš sąlygų įgyti Latvijos pilietybę. Jos neturi apie 300 tūkst. Latvijos rusakalbių, todėl negali dalyvauti rinkimuose ir dirbti valstybinio darbo.
Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pavadino referendumą absurdišku ir pridūrė, jog žmonėms iš tiesų daug svarbesnis dabar yra krašto ekonominis atsigavimas. Jis pabrėžė, kad vyriausybė finansuoja mažumų, tokių kaip rusų, mokyklas, kuriose dėstoma jų gimtoji kalba. „Nėra jokio antros kalbos poreikio. Visi, kas nori, gali kalbėti savo kalba namuose ir mokykloje“, – sakė A.Bėrzinis.
Į Latviją atvykę rusų disidentai – Rusijos demokratinės sąjungos steigėja Valerija Novodvorskaja ir Maskvos universiteto dėstytojas Konstantinas Borovojus – pareiškė, jog Maskvai siekiant susigrąžinti įtaką ir kontrolę Baltijos šalyse bei kitose buvusiose sovietinėse respublikose šį referendumą inicijavo Rusijos specialiosios tarnybos. Šitaip Maskva esą mėgino destabilizuoti padėtį Latvijoje, kad po kurio laiko gyventojai pasiprašytų priimami į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS).
