Suintensyvėjusius Lietuvos ir Izraelio kontaktus pagrįstai galima vadinti santykių atšilimu. Antisemitizmo apraiškas Lietuvos Vyriausybė sutinka griežtu įvertinimu, ką pastebi ir Izraelio valdžia. Lietuviai pripažįsta, kad Izraelis šiandien pirmauja pasaulyje tose srityse, dėl kurių Lietuva nori klestėti rytoj.
Agrarinė valstybė, kaip 1990-aisiais buvo apibūdinamas Izraelis, dabar jau 15 proc. BVP sukuria iš aukštųjų technologijų sektoriaus. Lietuvoje ši dalis siekia vos 1 proc. Izraelis yra lyderis pasaulyje pagal registruojamus patentus ir biotechnologinių įmonių skaičių vienam gyventojui, o septyniose dešimtyse rizikos kapitalo fondų kiekvienas valstybės investuotas doleris pritraukia septynis privataus kapitalo dolerius.
Į Izraelį po Sovietų Sąjungos žlugimo ėmė plūsti žmonės, kartu ir intelektas. Tuo pačiu metu atidaryti 24 verslo inkubatoriai, į kuriuos verslas atsinešė žinias, o valstybė skyrė finansavimą su sąlyga, kad du trečdaliai programų bus skirtos aukštosioms technologijoms plėtoti. Aktyviai dirbta pritraukiant rizikos kapitalą, kas pastarajam buvo patrauklu, nes dalyvaujant valstybei mažėjo rizika.
„Visa tai mus skiria nuo Izraelio. Bet mes matome, kad Izraelis šiandien yra toks, kokia turėtų būti Lietuva rytoj, bent jau pagal tuos tikslus, kurių mes norime pasiekti“, – sako Lietuvos–Izraelio prekybos rūmų vykdantysis direktorius Vytis Mackevičius. Pasak jo, bendradarbiavimas yra būdas „izraelizuoti“ Lietuvos ekonomiką semiantis patirties ir mokantis iš klaidų. Tuo pat metu, pasak V. Mackevičiaus, mes turime savų privalumų, nes esame Europos Sąjungoje, galime pasinaudoti jos fondais, kas gali būti ypač įdomu Izraelio verslininkams.
Atšilimo receptas
„Dėmesys, skiriamas Lietuvai, akivaizdžiai parodo, kad ji yra įdomi“, – teigia V. Mackevičius. Rugsėjo mėnesį numatytas pramonės, prekybos ir darbo ministro Shalomo Simhono vadovaujamos verslo delegacijos vizitas, analogiškas pernykštei buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio verslo misijai į Izraelį. Šiemet planuojamas Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus vizitas į Izraelį bei užsienio reikalų ministro Avigdoro Liebermano apsilankymas Lietuvoje.
Panašu, kad Izraelio valdantieji yra linkę istoriškai jautrias temas nustumti į antrą planą. Jaučiamas santykių atšilimas, kuris iš Izraelio pusės reiškia tokių problemų kaip turto grąžinimo ar dvigubos pilietybės mažesnį akcentavimą ir pragmatinių santykių iškėlimą. Gegužės pradžioje Vilniuje lankęsis užsienio reikalų viceministras Danny Ayalonas sutikdamas duoti interviu prašė apskritai nesiimti šių temų ir gražbyliaudamas kalbėjo apie Izraelio ir Lietuvos bendrystę. „Mes Izraelyje žavimės Lietuvos žmonėmis ir Lietuvos vyriausybe, nes žinome, kad kiekvieną kartą pasitaikius antisemitiniam atvejui Lietuvos vyriausybė netrunka pasmerkti ir, jei reikia, nubausti. Tai mes tikrai vertiname“, – sakė Holokausto atminimo dieną Lietuvoje lankęsis Izraelio „vanagams“ priklausantis D. Ayalonas, taip pat pridūręs, kad Lietuva yra vienas geriausių Izraelio draugų ES.
Dalį nuopelnų galima priskirti ir Lietuvos ambasadoriui Izraelyje Dariui Degučiui, kurį IQ pašnekovai vieningai gyrė už pastangas, o D. Ayalonas pavadino „labai geru draugu“.
Santykiai menki, bet perspektyvūs
Vienos didžiausių pastarųjų metų programų Izraelyje susijusios su atsinaujinančia energetika ir elektromobiliais. Nors dvišalių prekybinių santykių prioritetas yra aukštosios technologijos ir kiti didelės pridėtinės vertės projektai, dabar pusę Lietuvos eksporto sudaro per Šiaulių oro uostą į Izraelį išskraidinami veršeliai, o atgal grįžta vaisiai ir gėlės.
Informacinių technologijų įmonės INTA generalinis direktorius ir asociacijos „Infobalt“ valdybos narys Vytautas Vitkauskas teigia, kad Lietuvoje mokslo ir inovacijų projektų finansavimas yra itin menkas, todėl jų neįmanoma plėtoti be tarptautinės partnerystės. Kita vertus, jis atkreipia dėmesį į vietines Lietuvos sąlygas, kurios gali smukdyti Lietuvos patrauklumą – biurokratines kliūtis, kurios itin mobiliam informacinių technologijų sektoriui gali būti lemiamos. V. Vitkauskas sako, kad šiuo metu įmonę Lietuvoje steigia jau antrą mėnesį, o Estijoje tai galima padaryti per 15 minučių internetu. Jis teigia, kad reikalingas ir koncentruotas informacijos kanalas – „butelio kaklelis“, per kurį būtų galima lengvai susirasti reikiamą informaciją apie produktus ir partnerystės galimybes.
Nors mokslo ir inovacijų sritis Izraelyje yra pakankamai uždara bei konkurencinga, V. Mackevičiaus teigimu, per pirmus Lietuvos ir Izraelio prekybos rūmų veiklos metus jau surinkta nemažai kontaktų ir interesų.
Perspektyviai jis žvelgia ir į medicinos paslaugų bei studijų eksportą. Pasak jo, Lietuvos sveikatos įstaigos gali rasti nišą grožio chirurgijos ir odontologijos srityje. Jau dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune studijuoja daugiau nei šimtas studentų iš Izraelio, kur medicinos studijos yra prieinamos tik nepriekaištingai baigusiems mokyklą. Nepatekusieji rinkdamiesi Lietuvą galvoje turi ne tik kainos ir kokybės santykį, bet ir Europoje bei Izraelyje pripažįstamo diplomo derinį.







