Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio
instituto direktorius profesorius Algirdas Jurkauskas po atostogų į vadovo kėdę
nebeatsisės. Jo vietą užėmė konkursą laimėjęs kolega iš KTU. Miesto politikai
neslepia laukę permainų ir tikina turintys vilčių, kad pasikeitus vadovams iš
mirties taško pajudės savarankiškos Panevėžio aukštosios mokyklos steigimo reikalai.
Trečios kadencijos nepageidavo
Po atostogų rugpjūčio 28-ąją į KTU Panevėžio institutą jo buvęs direktorius Algirdas Jurkauskas sugrįš tik kaip profesorius. Institutui vadovaus konkursą direktoriaus pareigoms užimti laimėjęs KTU docentas 60-ies metų Žilvinas Bazaras. Šiuo metu Kaune dirbantis ir gyvenantis docentas gimęs ir augęs Panevėžyje.
A.Jurkauskas institutui vadovavo nuo 1998-ųjų. Iš įstaigos vadovo posto profesorius pasitraukė pasibaigus antrai kadencijai. „Pagal paskutinį Seimo sprendimą dar galėjau balotiruotis ir trečia kadencijai, bet pagalvojau, kad amžius nebe tas, reikia vietą užleisti jaunesniems“, – aiškino A.Jurkauskas. Trečią kartą siekiant posto profesoriui būtų reikėję gauti universiteto Senato, studentų atstovybės sutikimus. Dabar A.Jurkauskas atostogauja. Laikinai instituto direktoriaus pareigas eina profesorius Jonas Bareišis.
Rašinėjimas – beprasmis darbas
Buvęs direktorius teigia esąs patenkintas savo vadovavimo laikotarpiu. „Kai atėjau, dėstytojų, turinčių aukštus laipsnius, tebuvo 15 proc., dabar – jau 36 proc. Tai yra svarbiausias rodiklis, siekiant savarankiškos aukštosios mokyklos statuso“, – pabrėžė A.Jurkauskas.
Kad atsivertų galimybės Panevėžio universitetui, jame turėtų būti bent 50 proc. dėstytojų, turinčių mokslinius laipsnius. A.Jurkausko nuomone, tai yra pagrindinė kliūtis, kodėl universiteto reikalai dar nepajudėję iš vietos. Buvęs direktorius nemato prasmės teikti iniciatyvinę paraišką Švietimo ir mokslo ministerijai, kol Panevėžio institutas neturi pakankamai kvalifikuotų dėstytojų. „Kas iš to, jei teiksime iniciatyvinę paraišką žinodami, kad kitas etapas bus neigiamas? Rašinėjimas vien dėl rašinėjimo svarbus gal tik politikams prieš rinkimus“, – pažymėjo buvęs vadovas.
Jo nuomone, kol bent pusę Panevėžio instituto dėstytojų turės mokslinius laipsnius, dar praeis bent penketas metų. „Per metus to įvykdyti tikrai nepavyks. Mes jau bandėme visais būdais tą daryti. Be to, reikia, kad dėstytojai gyventų čia pat, o ne važinėtų iš kitų miestų“, – mano A.Jurkauskas.
Viena iš sąlygų steigiant universitetą – trys studijų pakopos: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros. Šiuo metu Panevėžio institutas, neturėdamas pakankamai dėstytojų, turinčių mokslinius laipsnius, doktorantų rengti negali.
Užsiėmė antiagitacija
Panevėžio politikams prof. A.Jurkauskas buvo tapęs savotišku atpirkimo ožiu dėl stringančių idėjinio Panevėžio universiteto reikalų. Atėjus naujam vadovui savarankiškos aukštosios steigimas neva turėtų pajudėti iš sąstingio.
Miesto vicemero Petro Luomano teigimu, Kauno technologijos universiteto vadovybė neprieštarauja, kad dabartinis jo padalinys – Panevėžio institutas – būtų reorganizuotas į savarankišką universitetą. „Tačiau jei paties Panevėžio instituto vadovybė nėra suinteresuota, galima rasti daugybę kliūčių, kaip to nedaryti“, – pažymėjo P.Luomanas.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 9 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Prof. A.Jurkauskas naujuosius mokslo
metus Panevėžio institute sutiks jau nebebūdamas įstaigos vadovu.
