Besiveržiantiesiems prie valdžios lovio įstatymų leidėjai uždėjo pasaitus. Tautos išrinktiesiems nebeleista sėdėti ant dviejų kėdžių – savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovo ir tarybos nario. Rinkimų išvakarėse sukantieji galvas, kurią iš jų pasirinkti, rado ir trečią kelią – teisę vienu metu vadovauti ir įmonei, ir miestui politikai ketina ginti Konstituciniame Teisme.
Renkasi teismą
Preliminariais duomenimis, į miesto Tarybos narius kandidatuoja 10 Savivaldybei pavaldžių įmonių vadovų bei Savivaldybės darbuotojų, rajone – 13. Daugiau nei prieš mėnesį Seimui patvirtinus Savivaldybių rinkimų įstatymo pataisą, numatančią, kad Tarybos nario pareigos nesuderinamos su Savivaldybei pavaldžių įstaigų ir įmonių vadovų pareigomis, šie kandidatai turės apsispręsti, į kurią kėdę atsisėsti. Direktoriai, dar nesulaukę rinkėjų verdikto, jau sprendžia dilemą, ką pasirinkti: ar likti vadovauti su kelių tūkstančių litų mėnesine alga, ar aukotis partijai ir sėstis į Tarybos nario kėdę, kurią šildant į piniginę per mėnesį tenubyrės mažiau nei 200 litų.
Socialdemokratų sąraše 11-uoju numeriu kandidatuojančiam bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ direktoriui dabartiniam Tarybos nariui Rimantui Liepai – paskutinis mėnuo, kai jis dar gali užimti dvejass pareigas. Tačiau kandidatas
neslepia nė nesvarstantis kolegoms galvos skausmu tapusios dilemos. „Aš renkuosi teismą, nes manau, kad toks įstatymas prieštarauja šalies Konstitucijai. Jei Vyriausybės nariai, kuriuos kontroliuoja Seimas, gali būti ir Seimo nariais, kodėl Savivaldybės įmonės direktorius negali būti Taryboje?“, – stebėjosi R.Liepa.
Jo nuomone, toks įstatymas – eilinis absurdas Lietuvoje, pažeidžiantis ne tik kandidatų, bet ir jais pasitikėjimą pareiškusių rinkėjų teises. „Nejaugi visuomenė tokia žiopla, kad nežinos, kas toks yra R.Liepa, o sėdintieji ten, Vilniuje, tarp keturių sienų – žinos?“ – „Aukštaitijos vandenų“ direktorius neįžvelgė argumentų, pateisinančių kandidatams nepalankų įstatymą.
R.Liepa neslėpė, kad jam net nekyla klausimas, ką pasirinkti – vietą miesto Taryboje ar įmonės vadovo kėdę. „Įdomu, kokius argumentus Seimas pateiks Konstituciniam teismui, kad įrodytų, kodėl įmonių vadovai yra jau tokie raupsuotieji, kad negali būti Tarybų nariais?“ – svarstė R.Liepa, besiruošiantis kovai su įstatymus priiminėjančiais parlamentarais.
Šventa vieta tuščia
nebūna
Kitas socialdemokratas, kandidatų sąraše užimantis antrąją vietą, Muzikinio teatro direktorius Vidmantas Kapučinskas atvirai pripažįsta, kad papūtus šiai partijai palankiam rinkimų vėjui įstaigos vadovas gali keistis. „Mano pasirinkimas toks: jei rinkėjai socialdemokratams suteks teisę miesto Taryboje formuoti daugumą ir mano pareigos būtų daugiau nei Tarybos nario, dabartinių būtų galima atsisakyti. Priešingu atveju, be jokios abejonės, pasirinksiu ir toliau vadovauti įstaigai – valgyti juk reikia. Iš tiek, kiek gauna Tarybos narys, neišgyvensi“, – aiškino V.Kapučinskas.
Muzikinio teatro vadovo nuomone, išrinktuosius į Tarybą suvaržantis įstatymas – ir keistas, ir keistinas.
Anot jo, jau labai bloga „paslauga“ Lietuvai buvo padaryta prieš porą metų Konstituciniam teismui išaiškinus, kad tarybų nariais negali būti Savivaldybės įstaigų vadovai ir jai pavaldžių įmonių, nesuformavusių valdybos, direktoriai. „Iš tarybų tada turėjo išeiti pedagogai, medikai, menininkai. Bet šventa vieta tuščia nebūna – į tarybas suėjo verslo žmonės ir dabar jau matyti, kad Lietuva eina link pikto pinigo darymo“, – įsitikinęs V.Kapučinskas. Dabar, kai įmonių vadovai, pretenduojantys į Tarybą, nebegali pasislėpti netgi už bendrovės valdybos nugaros, realių kandidatų į valdžią eilė dar labiau trumpėja. „Kaip trukdo protingi žmonės?“ – Seimo nutarimais stebėjosi V.Kapučinskas.
Plačiau skaitykite vasario 2 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Kitos kadencijos Taryboje nebeliks sėdinčiųjų ant dviejų kėdžių: savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai turės pasirinkti, kuri iš jų šiltesnė.
