Apie aurą negalvoja
Ant naujosios Panevėžio savivaldybės administracijos direktorės
38 metų Kristinos Vareikienės darbo stalo tebestovi jos pirmtako Stasio
Karčinsko šeimos nuotrauka. „Nespėjau nuimti“, – kiek sutrikusi šyptelėjo svarbų
postą Savivaldybėje daug kam netikėtai užėmusi moteris.
Pasikalbėti su „Sekunde“ ji nesėdo į odinę direktoriaus kėdę.
Iš anksto sutarėme, kad nebus kalbama apie darbą, nors akivaizdu, jog
K.Vareikienei ši tema lengvesnė. Žurnalistei pajuokavus, ar po STT pareigūno
apsilankymo šiame kabinete neliko blogos auros, ji patikino: iš karto užgriuvo
tiek darbų, kad neturinti kada apie tai galvoti.
Aukštas pareigas gavusi jauna, simpatiška moteris, be abejo,
puikiai suvokia, kad ne tik į darbą, bet ir į ją pačią bus žiūrima pro
didinamąjį stiklą. K.Vareikienė neslėpė, kad jos laukiantis viešumas labiau
trikdė artimuosius.
Kai duktė tėvams užsiminė svarstanti pasiūlymą užimti
administracijos direktoriaus postą, jie iš pradžių raminosi, kad atsiras daugiau
kandidatų. Kai paaiškėjo, kad ne, pasveikino dukterį.
K.Vareikienė sakė esanti dėkinga artimiems žmonėms už tai, kad
ją palaikė sunkiomis gyvenimo akimirkomis, o aplankius sėkmei džiaugėsi kartu su
ja. Direktorės sūnus 14 metų Povilas motinai kaip tikras vyras paspaudė ranką. O
K.Vareikienė su savo vaiku pasikalbėjo irgi kaip su tikru vyru – paprašė jo
nekrėsti jokių eibių, kad paskui jai nebūtų nemalonumų. Povilas mamai
pažadėjo.
„Mudviejų santykiai draugiški. Nesu pamokslaujanti motina.
Noriu, kad tarp mūsų būtų abipusis pasitikėjimas ir supratimas“, – kalbėjo
ji.
K.Vareikienei skaudu, kad to nepavyko pasiekti santykiuose su
vyru. Prieš šešerius metus oficialiai išsituokusi moteris visiems laikams
neužtrenkė durų buvusiajam. Dar kelis kartus juodu mėgino viską pradėti iš naujo
– gyveno kartu.
Dabar jau pusmetis, kai K.Va-reikienė gyvena tik su sūnumi
nuosavame dviejų aukštų name Dembavoje. Po skyrybų būstą jai paliko verslininkas
vyras. Pasak jos, turtą pasidalino be teismų, gražiuoju. Taip pat susitarė ir
dėl sūnaus išlaikymo.
Gal laisvai moteriai lengviau daryti karjerą? K.Vareikienės
nuomone, šeiminė padėtis šiuo atžvilgiu įtakos neturi.
„Esu paprastas žmogus. Mokiausi, dirbau paprastus darbus. Dėl
to tik džiaugiuosi, nes eidama įvairias pareigas įgijau vertingos patirties.
Savivaldybėje dirbu nuo 1990 metų, tiesa, buvo maždaug trejų metų pertrauka.
Nebūčiau sutikusi eiti administracijos direktoriaus pareigų, jei nesijausčiau
kompetentinga“, – ir vėl pokalbį darbo link suko pašnekovė.
Planus koregavo gyvenimas
Berčiūnuose, gydytojos odontologės ir veterinarijos specialisto
šeimoje gimusi K.Vareikienė baigė J.Balčikonio vidurinę mokyklą. „Esu tiksliukė.
Man geriau kalbėti skaičiais, nei pasakoti apie jausmus“, – nusijuokė ji.
K.Vareikienė po vidurinės mokyklos stojo į tuometę Žemės ūkio
akademiją studijuoti buhalterijos, bet nesėkmingai. Tais metais pirmenybė
mokytis aukštojoje mokykloje buvo teikiama vaikinams, kad jie būtų išgelbėti nuo
sovietinės armijos.
Kad metus nesėdėtų sudėjusi rankų, 18-metė mergina įsidarbino
Panevėžio savivaldybės Butų skirstymo skyriaus specialiste, po poros metų tapo
mero sekretore.
K.Vareikienė nebemėgino stoti į didmiesčių aukštąsias mokyklas.
Pasirinko Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakultetą ir 1995 metais
įgijo gamybos vadybos specialybę.
Paklausta, kodėl liko Panevėžyje, ji atsako, kad taip
susiklostė aplinkybės.
„Reikėjo mamai padėti slaugyti tėtį. Jis dar būdamas jaunas,
1983 metais, pateko į avariją ir liko sėdėti neįgaliojo vežimėlyje“, – pasakojo
K.Vareikienė.
Ji ištekėjo, susilaukė sūnaus. Jauna šeima apsigyveno
Dembavoje, nuosavame name. K.Vareikienė sakė, kad namą padėjo statyti vyro
tėvai. Jame ji iki šiol gyvena su sūnumi.
Administracijos direktorė norėtų, kad apie šeiminį gyvenimą
nereikėtų kalbėti būtuoju laiku.
„Skyrybos man skaudi tema. Tai labai asmeniška. Manau, kad tos
nuoskaudos, kurias nešiojamės abu su buvusiu vyru, turėtų ir likti tik mūsų“, –
sakė ji.
K.Vareikienė ilgam nutilo paklausta, ar jai teko patirti vyro
psichologinį ir fizinį smurtą, nes tai yra dažna skyrybų priežastis.
„Jeigu mes išsiskyrėme, vadinasi, tarp mūsų buvo konfliktų.
Tokių, kurių nesugebėjome užglaistyti“, – prisipažino.
Išsiskyrusios statusas negąsdino
Politikė tvirtino, kad jos, skirtingai nei kai kurių kitų
moterų, negąsdina išsituokusiosios statusas. Ji įsitikinusi, kad ir apie vyrą,
ir apie moterį sprendžiama iš elgesio ir darbų.
K.Vareikienė teigė, kad šeima jai didelė vertybė. Ji
nuoširdžiai žavisi tomis šeimomis, kuriose vyrauja darna ir ramybė.
Administracijos direktorė tikino iš aplinkinių nepatyrusi jokio
neigiamo požiūrio, kad yra išsiskyrusi, o į apkalbas nekreipianti dėmesio. Kad
ir tokias, jog ją ir buvusį vicemerą, kyšininkavimu įtariamą Kastytį Vainauską
sieja artima draugystė.
Pasak jos, tikra tik tai, kad jie priklauso tai pačiai partijai
Tvarka ir teisingumas.
„Gyvename tik dviese su sūnumi, bet mano namai nėra tušti.
Auginu du šunis, katiną, turiu akvariumą. Taigi šeimyna kaip reikiant“, –
patikino juokdamasi.
K.Vareikienė teigė namuose nepasigendanti vyriškų rankų, jai
padeda sūnus. Šią žiemą, kai tiek daug sniego, jie abu draugiškai darbuojasi
kieme su kastuvais.
Moteris pasidžiaugė, kad Naujuosius kartu su sūnumi ir
draugėmis sutiko prie jūros, Palangoje. Tai buvo sena jo svajonė. K.Vareikienė
sakė, kad dabar, kai gyvena tik dviese su sūnumi, kur nors išvažiuoja dažniau
nei anksčiau, kai šalia buvo vyras.
„Jis nelabai norėdavo. Kaip sakoma, verslininkai atostogų
neturi. Dažniausiai atostogaudavau su vaiku“, – kalbėjo ji.
Paklausta, ar dabar, kai ji nebegyvena su vyru, jai finansiškai
sunkiau, juolab kad reikia išlaikyti dviejų aukštų namą, K.Vareikienė atsakė
niekada nebuvusi ponia, neskaičiuojanti pinigų.
„Aš žinau savo pajamas ir planuoju išlaidas“, – teigė ji.
Mėgsta puošti aplinką
Administracijos direktorė ypatingų pomėgių neturi. Laisvalaikiu
ji mėgsta skaityti, neseniai buvo įnikusi megzti, bet dabar tam nebeturi laiko.
Nuo pavasario iki vėlyvo rudens K.Vareikienė su malonumu triūsa prie namų:
sodina, persodina, komponuoja augalus. Ji dievina gėlynus ir daug laiko skiria
jiems puoselėti.
„Labai laukiu pavasario, kai viskas sužaliuos“, – kalbėjo
valdininkė. Tačiau ji svarsto, kad atsakingos pareigos pareikalaus paaukoti dalį
laisvalaikio.
„Žinojau, kur einu, ir esu nusiteikusi dirbti daugiau nei iki
šiol. Nors, tiesą sakant, dirbau irgi nemažai“, – teigė ji.
K.Vareikienė dvejus metus turi ir visuomenines pareigas. Ji yra
Dembavos bendruomenės pirmininkė. Moteris svarsto, kad dabar, kai yra labiau
užimta, negalės tinkamai rūpintis bendruomenės reikalais.
Jos kredo – kiekvienas darbas, kurio imiesi, turi būti
padarytas tik labai gerai. „Galbūt ne visada taip išeina, bet stengiuosi“, –
sakė Savivaldybės administracijos vadovė.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 6 d.
“Sekundėje”
Inga SMALSKIENĖ
