Lenkijos pareigūnų paskleista žinia šį mėnesį šalies meno pasaulio atstovams užgniaužė kvapą. Po kone 7 dešimtmečių paieškų atsirado viltis susigrąžinti Rafaelio „Jaunuolio portretą“ – Lenkijai priklausantį, tačiau dingusį ir iki šiol nesėkmingai ieškotą paveikslą.
Nacių iš Lenkijos išvežto kūrinio buvo ieškoma nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Prieš porą savaičių Lenkijos pareigūnai pirmą kartą prasitarė žinantys 1513–1514 m. nutapyto paveikslo buvimo vietą.
Policijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai žiniasklaidai patvirtino, kad Rafaelio nutapytas portretas saugomas vieno banko saugykloje užsienyje. Kokioje šalyje laikomas vertingasis paveikslas, pareigūnai neatskleidė.
Rafaelis „Jaunuolio portretas“, 1513-1514 m.
Apskritai atrodo, kad greitai pareigūnai ir politikai susigriebė pasakę daugiau nei norėjo. Rugpjūčio pradžioje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas vietos žiniasklaidai pareiškė, kad yra žinoma tiksli paveikslo buvimo vieta. „Svarbiausia, jog kūrinys nedingo karo neramumuose, kad jis nebuvo sudegintas ar sunaikintas. Jis egzistuoja ir saugiai laukia mūsų pasaulio vietovėje, kurios teisinė sistema mums palanki“, – pareiškė atstovas.
Tačiau netrukus Užsienio reikalų ministerija išplatino oficialų pareiškimą, kuriuo siekta apmalšinti įsiliepsnojusius lūkesčius. „Tikslios informacijos, kur yra paveikslas, neturime“, – rašoma ministerijos pranešime.
Vis dėlto ministerijos atstovas Wojcechas Kowalskis „The Art Newspaper“ patvirtino: „Iš patikimų šaltinių mes jau kurį laiką žinome, kad paveikslas saugomas konkrečios užsienio šalies banko saugyklose. Tačiau tikslios vietos mes dar nežinome.“
„Jaunuolio portretas“ Lenkiją pasiekė pačioje XVIII a. pabaigoje. Keliaudamas po Italiją, Adamas Jeržis Čartoriskis jį įsigijo kartu su Leonardo da Vinci kūriniu „Dama su šermuonėliu“ ir Rembrandto „Peizažu su geruoju samariečiu“. Visi trys kūriniai pateko į Čartoriskių muziejų Krokuvoje, kur buvo saugoma viena vertingiausių to meto meno kūrinių kolekcijų Europoje.
Iki pat Antrojo pasaulinio karo paveikslas, kuris, menotyrininkų teigimu, yra paties Rafaelio autoportretas, priklausė Čartoriskiams. Vokiečiams įsiveržus į Lenkiją, vertingoji kolekcija iš Krokuvos buvo perkelta į didikų rezidenciją Sieniavoje. Vis dėlto naciai su Hansu Franku priešakyje aptiko šią kolekciją ir jos kūrinius išvežė į Berlyną. Dėl visų trijų vertingiausių meno kūrinių kilo ginčų tarp Adolfo Hitlerio, H. Franko ir Hermanno Geringo. Apie 1940-uosius H. Frankas visus tris kūrinius parvežė į Lenkiją ir priskyrė savo kolekcijai. Vėliau H. Geringas pareikalavo juos atvežti į Berlyną.
Vėliausi duomenys apie „Jaunuolio portretą“ siekė 1945-uosius, kai H. Frankas kūrinį vėl atvežė į Krokuvą. Traukdamasis iš Lenkijos H. Frankas į Vokietiją pasiėmė daugybę vertingų meno kūrinių iš Vavelio pilies. Manoma, kad tarp jų buvo ir „Jaunuolio portretas“. Visus dokumentus, liudijusius apie pagrobiamus paveikslus ir jų vertę, H. Frankas sunaikino pakeliui į Bavariją.
Sulaikius H. Franką, per kratas jo namuose buvo aptikti du iš trijų vertingųjų paveikslų, tačiau „Jaunuolio portreto“ tarp jų nebuvo. Kvočiamas H. Frankas taip ir neatskleidė, koks likimas ištiko Rafaelio portretą. Informacijos nesuteikė ir kvosti naciams dirbę meno rinkos žinovai, talkinę jiems įsigyjant vertingus kūrinius.
Po 1991-ųjų Čartoriskių palikuonys vėl leidosi į paveikslo paieškas, tačiau iki pat šio rugpjūčio jokių žinių apie „Jaunuolio portreto“ atsiradimą viešai nebuvo paskelbta.
