Vyno gamykla Abchazijoje. Šio regiono ir Pietų Osetijos – separatistinių Gruzijos sričių – prekyba buvo pagrindinis Tbilisio ir Maskvos derybų klausimas.
Rusija, 18 metų siekusi narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), pagaliau gali peržengti jos slenkstį. Gruzijai sutikus atsiimti savo veto, pasaulinė prekyba žengia didžiausią liberalizavimo žingsnį nuo Kinijos priėmimo į PPO prieš 10 metų. Lietuvos verslininkai teigia, kad tai turės teigiamos įtakos ir mūsų šaliai.
Gruzija, kaip visos PPO narės, turi veto teisę dėl naujų šalių priėmimo ir ja naudojosi. Tačiau Rusijai ir Gruzijai, kaimynėms, kurios 2008 metais įsivėlė į karinį konfliktą, greičiausiai pagaliau pavyks sukirsti rankomis. Derybose, kuriose tarpininkavo šveicarai, svarbiausia buvo išspręsti, kaip bus prižiūrima prekyba Gruzijos separatistiniuose Maskvai lojaliuose regionuose – Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.
Ilgiau už Rusiją derybų dėl narystės PPO kelyje iki šiol užtruko tik Alžyras. „Reuters“ naujienų agentūros diplomatiniai šaltiniai teigia, kad Rusijai sudarytos sąlygos yra tokios geros, jog galimybe reikėtų pasinaudoti „dabar arba niekada“.
„Tai galutinis pasiūlymas, jis nebus ir negali būti keičiamas. Žaidimas yra baigtas ir dabar rusai turi apsispręsti“, – „Rueters“ teigė Sergis Kapanadzė, Gruzijos delegacijai vadovavęs užsienio reikalų viceministras.
Rusijos derybininkas Maksimas Medvedkovas teigia, kad šalis pateiks atsakymą kitą savaitę.
Gruzinai dėl rusų narystės PPO gali pasipelnyti iš mineralinio vandens bei vyno eksporto. Rusams, kurie ir taip gyvena iš naftos ir dujų eksporto, narystė PPO neduos staigaus postūmio, tačiau Pasaulio bankas teigia, kad vidutiniu laikotarpiu narystė gali 3,3 proc. padidinti šalies BVP.
Optimistai teigia, kad Rusija galiausiai būtų prispausta įgyvendinti savo modernizacijos mantros siekius – diversifikuoti, efektyvinti ir atverti ekonomiką. PPO narystės priešininkai sako, kad šalis bus užversta vietinius gamintojus žlugdysiančiu importu bei reikalavimais naikinti „Gazprom“ eksporto monopolijos teises.
Lietuviai tikisi naudos
Rusijai derybose su PPO pavyko išsaugoti mėsos importo kvotas, kurias ji įvedė siekdama apginti savo ūkininkus ir perdirbėjus. Lietuvos mėsos perdirbėjai teigia, kad kvotos Lietuvos įmonėms nekenks, nes jos dažnai net nėra išnaudojamos.
Kol kas nebaigtos ir derybos dėl fitosanitarijos normų. Jų suvienodinimas Lietuvos eksportuotojams reikšmingesnis nei mėsos kvotos. Dėl Rusijoje galiojančių griežtesnių nei ES normų ne kartą buvo sustabdytas mėsos ir pieno perdirbėjų produkcijos eksportas į šią šalį.
„Suderinus fitosanitarijos normas eksportuoti į Rusiją būtų paprasčiau nei dabar. <…> Pavyzdžiui, šiandien mes negalime į ten vežti sodinukų, nors turime ką pasiūlyti. Iš Rusijos neturime teisės įvežti sėklų. Rusijai įstojus į PPO atsivertų naujų galimybių“, – dienraščiui „Verslo žinios“ yra teigęs Evaldas Čijauskas, Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius.
Tolimesnių narystės PPO klausimų derinimo su Rusija susitiimai numatyti lapkritį ir gruodį.
