Lietuvoje kartkartėmis sugalvojama naujų poilsio dienų. Šį kartą kaip nedarbo dieną siūloma įteisinti Vėlines. Nuomonės dėl to labai įvairios.
Seimo nariai pateikė siūlymą nedarbo diena padaryti Vėlines, kad žmonės galėtų tinkamai švęsti, pagerbti mirusiuosius, tačiau tokia idėja vertinama gana skeptiškai.
Seimo nariai, siūlantys tokias pataisas, tvirtina, kad Vėlinės Lietuvoje turi gilias šaknis, iki šiol išlaikyta daug jų tradicijų. Be to, 2006 metais Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo diena.
Ją švęsti žmonės neturi galimybių, nes dar nuo sovietmečio tądien tenka dirbti. O lapkričio 1-oji skirta pagerbti tuos šventuosius, kurie katalikų kalendoriuje neturi savo atskiros dienos, tačiau žmonės, naudodamiesi poilsio diena, tądien stengiasi aplankyti artimųjų kapus. Tuo labiau kad vienos dienos tam ne visada pakanka.
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad tokios šventės įteisinimas yra subtilus ir emocinis klausimas. Gal nėra gerai, kad tądien dirbama, ir darbdaviai sutiktų, kad Vėlinės būtų poilsio diena, bet ne kaip papildoma šventė. Jo manymu, tai turėtų būti daroma kitų švenčių sąskaita, pavyzdžiui, Gegužės 1-osios ar Joninių.
„Būtų logiška ir suprantama, pateisinama. Tai tokia šventė, kai negirtaujama, elgiamasi sakraliai“, – apie Vėlines sako D. Arlauskas.
Nors neretai tvirtinama, kad ir taip lietuviai turi daug šventinių dienų. Jo žiniomis, Europoje esame maždaug sąrašo viduryje. Tačiau tai neguodžia, nes turtingos šalys gali sau leisti daugiau dienų nedirbti.
„Mūsų pačių apsisprendimas, ar norime geriau gyventi, ar dažniau švęsti“, – sako D. Arlauskas.
Panevėžio pramonininkų konfederacijos vadovas ir „Adax“ įmonės vadovas Jonas Klybas tvirtina, kad padarius Vėlines dar viena nedarbo diena verslas pajustų tam tikrų neigiamų pasekmių, bet jos nebūtų esminės. Jo manymu, švenčių gal ir atrodo daugoka, bet aplankyti artimųjų kapų kai kurie per vieną dieną nespėja.
Yra rimtesnių problemų
L. Klimkos manymu, mirusiųjų paminėjimas prasmingesnis kitomis formomis – tęsti jų darbus, išėjusiuosius anapus prisiminti prie Kūčių stalo, o ne kapus apkrauti gėlėmis ir žvakutėmis
Sociologo, ekonomisto Romo Lazutkos nuomone, galima vertinti dvejopai – kad švenčių užtenka arba kad nedarbo dienų niekada ne per daug.
„Manau, kad politikai turėtų užsiimti kuo nors rimtesniu. Atrodo, kad norima pasirodyti ar priminti, jog tokie yra, o neturi kuo priminti, neturi idėjų, nemato rimtesnių reikalų. Man atrodo, kad čia bėda“, – kalbėjo jis.
R. Lazutkos manymu, tai ne Naujieji metai ar pirmoji Kalėdų diena, tad absurdas švęsti dvi dienas. Kita vertus, teigia nežinantis politikų argumentų, kodėl to reikėtų. Galbūt vienu argumentu galėtų būti automobilių spūstys.
„Žmonės į kapines nuvažiuoja tą dieną, gali nuvažiuoti ir savaitgalį prieš tai arba po to. Mirusieji nesupyks. Kam tos dvi dienos reikalingos?“, – svarsto ekonomistas.
Sociologo manymu, geriau pasimelsti už mirusiuosius, nei visiems sulėkti į kapines vienu metu.
Kiek viena papildoma poilsio diena kainuoja šaliai, labai sunku pasakyti. Anot R. Lazutkos, kai nedirbama, daugiau perkama, tad patiriama papildomų išlaidų, ir prekybininkams toks vartojimas yra gerai. Betgi žmonės nedirba, tad mažiau pagaminama, įrenginiai stovi neužimti. Tačiau kiekvienas darbdavys gali susitarti su savo darbuotojais ir padaryti taip, kad visiems būtų priimtina.
„Negalima sakyti, kad viena poilsio diena sugriaus ekonomiką. Įmonės gali susitvarkyti viduje. Visai nebūtina Seimo nariams tuo užsiimti, nes dar reikia spręsti daugelį problemų“, – įsitikinęs sociologas.
Jo teigimu, Europos šalyse yra skirtingas poilsio dienų skaičius ir ne nuo to priklauso valstybių ekonominiai pasiekimai.
Kažin ar labai paveiks
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas juokauja, kad pasiūlymų dėl nedarbo dienų, kai artėja rinkimai, vis daugėja.
„Pagal darbo laiką, kiek dirbame, Lietuvos negalima priskirti nei prie lyderių, kurie labai daug triūsia, nei prie autsaiderių. Pagal darbo laiką Europos Sąjungoje esame viduryje. Viena nedarbo diena daugiau ar mažiau įtakos neturi“, – tvirtino jis.
Vadovo manymu, per vieną dieną aplankyti visų artimųjų kapus gana sudėtinga, tad žmonėms gal būtų geriau turėti dvi poilsio dienas.
„Tai būtų tam tikras patogumas, o kad turėtų ekonomikai daug įtakos, abejoju. Reikia pripažinti, kad ir prieš šventę nemažai žmonių išeina iš darbo anksčiau“, – sako A. Černiauskas.
Jo teigimu, kažkada buvo suskaičiuota, kad viena poilsio diena šaliai kainuoja vos ne 30 milijonų eurų. Bet tvirtina nežinantis, kiek tai tikslu, nes poilsio dienomis prekybos centruose paprastai daugiau perkama. Kad ir kaip būtų, valstybės mastu tai nėra milžiniška suma.
„Nelabai tikiu tais skaičiavimais. Ar tikrai tokia biudžeto netektis? Labai abejoju, ar tiek padidėtų BVP, biudžetas, jei visas poilsio dienas panaikintume“, – svarsto jis.
Per daug išpūstas
Etnologas Libertas Klimka sako, kad Vėlinės yra tradicinė lietuvių šventė, o Visų Šventųjų diena turi krikščionišką tradiciją.
„Nežinau, ar nedarbo diena prideda šventumo, sakralumo. Mūsų šalyje per didelis kapų kultas, pernelyg viskas išpūsta. Kaime niekas iš kapinių nedarydavo gėlių darželio. Viskas būdavo santūriau. Aplankydavo kapus pavasarį prieš Velykas, vadinamas Vėlių velykėlėmis. Kitą kartą į kapines ateidavo apie Vėlines, bet toks kultas, koks dabar, – visus aplankyti, būtinai žvakelių pridegti – yra nauja tradicija. Žvakelės pradėtos degti ant kapų XIX amžiaus pabaigoje“, – skeptiškai tokią idėją vertina L. Klimka.
Pratęsus nedarbo dienas, kai kas pasidarytų tarsi pramogą, prasitęstų atostogas. Tad, L. Klimkos manymu, mirusiųjų paminėjimas prasmingesnis kitomis formomis – tęsti jų darbus, išėjusiuosius anapus prisiminti prie Kūčių stalo, o ne kapus apkrauti gėlėmis ir žvakutėmis. Visa tai ne sena lietuviška tradicija.
Etnologas pasakoja, kad labai seniai būdavo rudeniniai sambūriai netoli kapinių, vaišės nuliejant gėrimo ir numetant maisto vėlėms.
„Tai būdavo lyg ir savotiška derliaus šventė, tarsi padėka – mirusieji esą padeda gyviesiems visus darbus nudirbti, kažkaip gamtą pareguliuoja, kad būtų dosnesnė, atneštų derlių“, – apie senąsias Vėlinių šventimo tradicijas pasakoja specialistas.
Apie tai yra kalbama istoriografijos šaltiniuose, pirmose Lietuvos istoriją aprašančiose knygose – „Motiejus Strijkovskis, Janas Dlugošas apie tai užsimena. Pagaliau net Adomas Mickevičius savo poemoje „Vėlinės“ rašo apie tas vaišes. Jis netgi pamini degtinės ąsočius. Tai bendras mirusiųjų ir gyvųjų pasidžiaugimas derliumi. Labai panašiai yra per Kūčių vakarienę, kai mes padedame lėkštutes tais metais mirusiems artimiesiems, kalbame apie juos“, – pasakoja etnologas.
Jo teigimu, vėliau šią šventę užgožė Visų Šventųjų diena, ji pas mus atėjo kartu su krikščionybe. Žmonės eina į bažnyčią, užperka mišias už visus mirusiuosius ir niekas vaišių neberuošia prie kapų.
Lapkritis vadinamas vėlių mėnesiu. Gamta pradeda aiškiai nykti, vyksta mirimo procesas, bet, pasak L. Klimkos, tai nereiškia, kad kasdien žmonės atlikdavo kokias nors apeigas ar neidavo dirbti. Tai tiesiog mėnesio pavadinimas, kaip vasarį vadindavo žvakių mėnesiu.
Nors ne vienas mano, kad dauguma lietuvių švenčių yra liūdnos, L. Klimkos manymu, tai daugiau įspūdis.
„Kad ir vaišės prie kapinių. Kodėl liūdnos? Žmonės vaišinasi. Per Vėlines Dzūkijos kaimuose, kur dar išlikęs laužų deginimo kapinėse paprotys, žmonės prie laužo prisimena mirusiuosius ir pasakoja epizodus iš jų gyvenimo. Prisimena kaip gyvus, kokie nutikimai buvo. Ar gali būti liūdna, jei visas kaimas susirinko prie laužo, prisimena visokius atsitikimus ir dar pasivaišina? Vaikai klauso, perima tą istorinį atminimą – čia nieko liūdno. Galų gale tai derliaus šventė – pasidžiaugimas, kad užaugo viskas, kad turėsime žiemą, ką valgyti“, – mano etnologas.
Faktai
Lietuvoje yra 15 švenčių dienų, tačiau iš jų 3 šventės būna tik sekmadieniais (Velykų sekmadienis, Motinos ir Tėvo dienos). Tad, be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, Lietuva kasmet turi tik 12 švenčių dienų. Tiek pat švenčių dienų, be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, turi 6 šalys – Austrija, Belgija, Čekija, Latvija, Lenkija, Slovėnija.
Daugiau už Lietuvą švenčių, be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, turi 13 šalių – Kipras (16 dienų), Slovakija, Malta ir Lichtenšteinas (po 15 d.), Prancūzija (14 d.), Portugalija (13 d.+ 4 šventės atskiruose regionuose), Kroatija (13 d.), Ispanija (13 d. + 17 švenčių regionuose), Jungtinė Karalystė (8 d. + 36 šventės regionuose), Liuksemburgas (11 d. + 2 regionuose), Islandija (12 d. + 2 šventiniai pusdieniai), Bulgarija (11 d. + 2 šventiniai pusdieniai), Vokietija (9 d. + 7 šventės regionuose).
Mažiau už Lietuvą švenčių, be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, turi 11 šalių – Suomija, Italija ir Graikija (po 11 dienų), Estija, Norvegija, Nyderlandai, Rumunija ir Vengrija (po 10 d.), Airija (9 d. + 1 regione), Danija ir Rumunija (po 9 d.).
Kadangi kasmet dalis švenčių dienų sutampa su savaitgaliais, šiemet realiai bus tik 9 šventinės nedarbo dienos.
Daiva SAVICKIENĖ
