Panevėžiečių vestuvininkų itin pamėgtas žymaus lietuvių skulptoriaus Bernardo Bučo kūrinys jau ne vienerius metus kelia karštas diskusijas: daug kas įsitikinęs, kad įspūdingo dydžio skulptūrai „Nevėžis“ ne vieta prie nuotekų valymo stoties.
Skulptūra „Nevėžis“ buvo sukurta 1979-aisiais. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.
Nepagarba skulptoriui
Neseniai panevėžietis Raimundas Povilonis Panevėžio savivaldybei pateikė apsvarstyti siūlymą skulptūrą iš Papušių kaimo perkelti į miesto centrą. Kur paskutinio skulptoriaus darbo, dedikuoto Panevėžio miestui, neįžeidinėtų nuotekų dvokas ir kur jį galėtų pamatyti gerokai daugiau žmonių nei tik savaitgaliais užsukančios vestuvininkų svitos.
Prieš kelias dienas R. Povilonis sulaukė atsakymo ir iš B. Bučo našlės Onutės Bučienės-Obrikat bei jo dukrų, kurios palaiko panevėžiečio idėją ir tikisi sulaukti didesnės pagarbos skulptūros autoriui.
„Tai vienas žinomiausių mūsų skulptorių, ir kas žino, ar artimiausioje ateityje mes tokį turėsime. Kad tokio didžio žmogaus kūrinys stovi tokioje vietoje, nepagarba tiek skulptūrai, tiek jos autoriui. Tai tam tikras vertybių neatitikimas“, – „Sekundei“ sakė R. Povilonis.
Panevėžietis neabejoja, jog ši jo iniciatyva sulauks ir nepritariančiųjų balso. Tačiau vyras pasirengęs išgirsti įvairių nuomonių bei pasvarstymų. Jis netiki, jog pats B. Bučas „Nevėžį“ būtų norėjęs matyti rymantį nuotekų valykloje.
R. Povilonis, suprantama, yra girdėjęs legendą, kad sovietinė valdžia neleido kūrinio statyti miesto centre, nes labai jau jis buvo panašus į rūpintojėlį. „Dabar aplinkui sklando daug legendų, o kokia yra tikroji istorija, niekas nežino“, – pabrėžia skulptūros perkėlimo iniciatorius.
Perkėlimą vertina atsargiai
Miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė. U. MIKALIŪNO nuotr.
Miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė apie skulptūros „Nevėžis“ perkėlimą kalba atsargiai. Ji nemato nieko gėdingo, kad B. Bučo kūrinys stovi šalia nuotekų valymo stoties. Vieta gražiai tvarkoma ir nėra apleista, jog reikėtų kalbėti apie skulptūros gelbėjimą iš Papušių kaimo. Netgi nuvykusi į tą vietą, pašnekovė jaučia tam tikrą dvasią, kuri išduoda, kodėl „Nevėžis“ sukurtas ten.
„B. Bučas savo skulptūrą kūrė būtent tai vietai. Tai yra svarbiausias aspektas, galvojant apie jos perkėlimą. Viskas tampa akivaizdu, nuvykus prie „Nevėžio“: netgi prie skulptūros esantis baseinas yra tam tikro gylio, kad vandenyje matytųsi jos atspindys“, – tvirtina architektė.
D. Gasiūnienė neatmeta susitikimo su skulptoriaus artimaisiais galimybės, nes nori išgirsti jų nuomonę. Galbūt B. Bučo našlė ir dukterys galėsiančios pasidalyti prisiminimais bei mintimis, tai leistų kitaip pažvelgti į susidariusią situaciją.
„Reikia labai įsigilinti ir kruopščiai įvertinti situaciją. Į viską būtina pažiūrėti labai atsakingai. O ne užsimaniau – ir nešu… Negalima taip daryti, tai šventvagiška. Viskas yra daug švenčiau, nei mums kartais gali atrodyti“, – savo nuomonę išsakė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja.
Ji įspėja, kad skulptūros perkėlimas nebūtų paprasta užduotis, nes pirmiausia tektų ieškoti analogiško lygaus reljefo. Prireiks tokiam projektui ir nemažai lėšų. Kadangi skulptūra stovi ant pamato, reikėtų perkelti viską, o ne tik patį Nevėžį.
„Turėtų būti viskas pasverta, – dar sykį pabrėžia D. Gasiūnienė. – Negalima sakyti, jog šios skulptūros nebūtų įmanoma perkelti, kad ji ir kitoje vietoje atrodytų lygiai taip pat. Tačiau pergabenti tik pagrindinę skulptūros dalį ir bet kur ją pastatyti būtų nepadoru.“
Architektė mano, kad žmonės turėtų išmokti vertinti reikšmingus meno kūrinius, kad ir kur šie būtų. Jei darbas vertas dėmesio, jį galima apžiūrėti visur, o ne tik miesto centre.
„Galbūt nereikia visko sukišti į miesto centrą. Tegu būna patrauklus tiek miestas, tiek jo apylinkės“, – sako D. Gasiūnienė.
Vertybė gali subyrėti
„Aukštaitijos vandenų“ bendrovės ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška „Sekundei“ patvirtino, kad noras perkelti B. Bučo skulptūrą iš nuotekų valyklos teritorijos pareiškiamas ne pirmą kartą. Kadangi skulptūra yra kultūros paveldo objektas, šį klausimą sprendžia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
„Noras perkelti skulptūrą yra, bet ar galima?.. Čia jau kitas klausimas, – kalbėjo S. Mikeška. – Mes apie jos perkėlimą galime kalbėti, kiek norime ir ką norime. Leisti – neleisti… Vertybės yra saugomos ir kiekvienas, kas užsimano, jų nepajudins.“
„Aukštaitijos vandenų“ bendrovės darbininkai apskaičiavo, jog skulptūra „Nevėžis“ sveria iki 15 tonų. S. Mikeška neatmeta galimybės, kad, besukinėjant tokio svorio kūrinį, jis gali dužti ar pradėti byrėti, mat B. Bučo sukurta skulptūra yra tuščiavidurė ir sulieta su pamatu.
„Jeigu dabar šios skulptūros Panevėžiui reikia, nors kažkada nebereikėjo, tai tegu pasidaro jos kopiją“, – sako S. Mikeška.
Jis priminė dar vieną aplinkybę, susaistančią „Nevėžį“ su dabartine jo stovėjimo vieta: buvęs „Aukštaitijos vandenų“ viršininkas Algimantas Naruševičius ne tik išgelbėjo B. Bučo idėją ir surado skulptūrai vietą, bet ir kartu dirbo su žymiuoju skulptoriumi, kuris prieš pat mirtį pats prižiūrėjo skulptūros įtvirtinimo darbus.
Audinga SATKŪNAITĖ
Faktai
