Kovo 5-ąją buvo paskelbta apie ilgamečio Venesuelos vadovo Hugo Chávezo mirtį. Ironiška – kaip tik kovo 5-ąją prieš 60 metų mirė bene žiauriausias socialistinis diktatorius Stalinas.
Dėl H. Chávezo, kuriam buvo 58-eri, mirties Venesueloje ir kai kuriose kitose Lotynų Amerikos šalyse, sekančiose XXI a. socializmo keliu, paskelbtas gedulas. Tačiau pasaulis su šiokiu tokiu nerimu stebi, ar diktatoriaus mirtis nepaskatins neramumų Venesueloje.
H. Chávezas šaliai vadovavo 14 metų. 2012 m. rudenį jis buvo perrinktas jau trečiai prezidento kadencijai, tačiau dėl prastos sveikatos taip ir nepradėjo eiti pareigų. Nuo 2012 m. pabaigos jis vėžį gydėsi Kuboje (jam buvo padarytos keturios operacijos), o 2013 m. vasarį grįžo į Venesuelą tęsti gydymo.
H. Chávezas pasiskelbė socialistu ir revoliucionieriumi bei sulaukė didelio neturtingų Venesuelos gyventojų palaikymo. Tiesa, pirmieji revoliucijų bandymai nebuvo labai sėkmingi. Maištauti H. Chávezas pradėjo netrukus po to, kai 1975 m. baigė Venesuelos karo mokslų akademiją. 1977 m. jis įsitraukė į kariškių organizuotą revoliucinį judėjimą, o 1992 m. vadovavo nepavykusiam bandymui nuversti Venesuelos prezidentą Carlosą Andrésą Pérezą. Dėl šio perversmo organizavimo H. Chávezas buvo dvejiems metams įkalintas. Išėjęs iš kalėjimo 1994 m. atnaujino savo partijos, pavadintos Penktosios Respublikos judėjimu, veiklą. 1998 m. jam pavyko laimėti prezidento rinkimus, o po šešerių metų jis nesunkiai pakartojo šią pergalę.
H. Chávezo kritikai neslėpė, kad tapęs Venesuelos vadovu socialistinių pažiūrų prezidentas ėmė kurti diktatūrą ir koncentruoti valdžią savo rankose, todėl laimėti rinkimus ir pratęsti savo kadencijas nebuvo itin sunku. Naudodamasis gausiais Venesuelos naftos ištekliais H. Chávezas galėjo palaikyti šalies ekonomiką net ir elgdamasis ne visuomet racionaliai – pavyzdžiui, Venesuelos sąjungininkes, kairiųjų vadovaujamas Lotynų Amerikos šalis, aprūpindavo nafta gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis. Net H. Chávezo šalininkai pastaruoju metu užsimindavo, kad prezidentas per daug rūpinasi ideologiniais dalykais, o ne ekonomika ar nusikalstamumo mažinimu.
Nauji Venesuelos prezidento rinkimai turėtų būti surengti maždaug per mėnesį. Jau dabar žinoma, kad pagrindinis kandidatas perimti H. Chávezo postą bus dabartinis faktinis šalies vadovas viceprezidentas Nicolás Maduro. Jis jau nuo 2012 m. pabaigos, kai H. Chávezas išvyko gydytis į Kubą, perėmė valstybės vairą. H. Chávezo patikėtinis turi didžiausias galimybes laimėti rinkimus, jei per tą laiką šalyje neįvyks kokių nors rimtų neramumų.
Kad tokių neramumų gali būti, užsiminė pats N. Maduras. Prieš pat H. Chávezo mirtį buvo paskelbta apie dviejų JAV diplomatų išsiuntimą iš šalies. Išsiųstas JAV ambasados atašė Davidas del Monaco buvo apkaltintas ryšiais su galimais režimo priešininkais. „Išsiųstasis ne kartą susitikinėjo su kariškiais, kurie yra prieš Venesualos stabilumą“, – per nacionalinę televiziją paskelbė N. Maduras. Užsienio apžvalgininkai teigia, kad šis žingsnis gali būti tikslingas bandymas Venesuelos visuomenę įtikinti, jog užsienio valstybės gali bandyti destabilizuoti padėtį. Tai būtų pretekstas sugriežtinti vidaus saugumą iki vyksiančių prezidento rinkimų. Nors N. Maduras visuotinai pripažįstamas kaip ištikimas H. Chávezo sekėjas, ilgą laiką jis buvo diktatoriaus šešėlyje, todėl daugelis nesiryžta prognozuoti, kaip gali keistis Venesuelos režimas, valdžią oficialiai perėmus N. Madurui.
Užsienio investuotojai atidžiai stebi Venesuelą, nes baiminasi, kad politinis nestabilumas šalyje gali paveikti ir pasaulines naftos kainas. Venesuela turi vienus didžiausių naftos išteklių pasaulyje ir yra svarbi naftos eksportuotoja.
