Valdininkai delsia
Tradicija tampantis Nacionalinis diktantas šiemet sudomino mažiau panevėžiečių nei pernai. Nors valdininkai pasirūpino dėl geresnės transliacijos ir ant miesto Savivaldybės stogo iškėlė anteną, tačiau patys pasitikrinti raštingumo neskubėjo: diktantą rašė tik viena miesto ir keturi rajono Savivaldybių darbuotojai. Šiais metais panorusieji išbandyti jėgas tvirtina, jog rašytojos Almos Karosaitės specialiai sukurtas tekstas „Teisybė“ buvęs kietas riešutėlis.
Į miesto Savivaldybę šeštadienį rašyti Nacionalinio diktanto susirinko septyniais panevėžiečiais mažiau nei pernai – 58, trečdalis iš jų – studentai.
Du užsiregistravusieji į diktantą neatvyko, tačiau sulaukta dviejų iš anksto nepranešusiųjų apie savo dalyvavimą. Pasak rašiusiuosius stebėjusios Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Birutės Baublienės, buvo pasiruošta priimti ir daugiau į diktantą atėjusiųjų be išankstinės registracijos – tam buvo parengta dar viena Savivaldybės salė.
Tekstas vertas titulo
Tarp panorusiųjų pasitikrinti raštingumą šiais metais Panevėžyje daugiausia buvo medikų, vadybininkų bei informacinių technologijų specialistų. Be to, kaip pastebėjo B.Baublienė, šiemet į diktantą susirinko jaunesni žmonės ir turintys aukštesnį išsilavinimą. Praėjusiais metais iš 65 rašiusiųjų daugiausia buvo jau garbaus amžiaus panevėžiečiai. Diktanto organizatoriai pasistengė, kad raštingiausias šalies žmogus iš tiesų būtų vertas tokio titulo.
„Tekstas gerokai sunkesnis, nei buvo pernai. Reikėjo labai gerai žinoti taisykles, nes kone kiekvienas žodis buvo įsidėmėtinos rašybos, labai daug retų, šnekamojoje kalboje mažai vartojamų žodžių. Tačiau jei žmogus pretenduoja į raštingiausiojo vardą, turėjo tokio teksto neišsigąsti“, – mano B.Baublienė.
Nacionalinis diktantas priminė egzaminą – jo metu nebuvo leidžiama fotografuoti ar filmuoti, tikrinantieji darbus nematys rašiusiojo asmens duomenų, tik slapyvardžius.
Vilniaus universitete vadybą ir verslo administravimą studijuojanti panevėžietė Aušra Juodvalkytė po diktanto džiaugėsi, kad tekstas buvo ypač tinkamas pasitikrinti žinias. „Sudėtos visos įmanomos taisyklės. Be to, matyti, kad šių metų diktantui buvo geriau pasiruošta – lapai suliniuoti, lėčiau diktavo“, – vertino organizatorių darbą antrus metus diktantą rašiusi mergina.
A.Juodvalkytė juokavo, kad, kaip tikra studentė, diktantui ruošėsi paskutinę naktį – išvakarėse pasikartojo taisykles. Panevėžietės nuomone, praėjusiais metais jai koją galėjo pakišti greitas diktavimo tempas. „Kadangi buvo daug gerai parašiusiųjų, tikriausiai vertino ir tvarką – aš skubėdama daug pribraukiau. Šiemet tempas buvo lėtesnis ir parašiau tvarkingai“, – teigė A.Juodvalkytė.
Rašė ir šeimos
Nors šiais metais galėjo rašyti ir turintieji klausos negalią – tekstas buvo diktuojamas ir gestų kalba, tačiau nei Panevėžio mieste, nei rajone neįgalieji nepanoro pasitikrinti žinių. Anrą kartą diktantą rašanti Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė mano, jog šią idėją realizuos su savo mokiniais. „Jau pernai turėjome mintį mokykloje surengti bendrą diktantą, tačiau dėl renginių gausos nebespėjome jos įgyvendinti. Bet šios idėjos neatsisakome“, – tikino direktorė.
D.Kriščiūnienė juokauja, kad diktanto skaitymas ir gestų kalba jai atstojo paruoštukę. „Dėl garso rezonanso kartais neišgirsdavau sakinių pradžios, bet galėjau žiūrėti į ženklus“, – pasakojo švietimo įstaigos vadovė. D.Kriščiūnienė pripažįsta, jog šiais metais diktantas nebuvo lengvas, tačiau tikisi, kad jis bus įvertintas 8-9 balais. „Žodžiai man nebuvo labai sunkūs, bet dėl skyrybos vienoje vietoje suabejojau. Bet rašiau ne dėl prizo, o tam, kad įdomu vėl pasijusti mokine, be to, čia labai gera smegenų mankšta“, – „Sekundei” kalbėjo D.Kriščiūnienė.
Plačiau skaitykite sausio 29 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Šiemet diktanto rašyti susirinko mažiau panevėžiečių, tačiau dalyvių išsilavinimas aukštesnis, nei buvo pernai.
