Į seminariją nesiveržia
Per dvi dešimtis nepriklausomos valstybės metų asketiškas
dvasininko kelias jaunuoliams netapo patrauklesnis nei gūdžiu sovietmečiu.
Studijuoti Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje šiemet panoro tik keturi
jaunuoliai iš Panevėžio vyskupijos. Vienam iš jų dar mažiausiai metus palikta
apsispręsti dėl pašaukimo tikrumo – po seminarijos psichologo konsultacijos
jaunuoliui nebuvo leista laikyti stojamųjų egzaminų.
Pasak Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko, prieš aštuonerius metus
į seminariją veržėsi net 14 dvasininkais save mačiusių panevėžiečių.
Vyskupo nuomone, visuomenėje, kurioje tradicinė šeima nebėra
vertybė, pašaukimų negali būti daug.
„Lietuvoje du trečdaliai šeimų išsiskyrusios arba gyvena
nesusituokusios. Ar gali tokioje aplinkoje išaugti sąmoningas žmogus? Todėl
Bažnyčia ir kovoja už tradicinės šeimos modelį. Ačiū Dievui, kad ir šalies
Konstitucijoje šeima apibrėžiama kaip vyro ir moters santuoka“, – teigė Jo
Ekscelencija J.Kauneckas.
Kelią praskina ne tik žinios
Iš Panevėžio vyskupijos kilusius jaunuolius, jaučiančius
kunigystės pašaukimą, priima Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija. Ar
panevėžiečiai papildys klierikų gretas, paaiškės kitą savaitę. Šiomis dienomis
jaunuoliai laiko stojamuosius egzaminus.
Stojant į seminariją lemia ne vien vaikinų pasiekimai.
Be brandos atestato, jaunuoliai privalo pateikti ne tik savo,
bet ir šeimos charakteristikas, parašytas parapijos klebono. Jei tėvai susituokę
bažnyčioje, būtinas ir jų bažnytinės santuokos liudijimas. Pasak J.Kaunecko,
ypač daug reikšmės turi pokalbis su psichologu. Šis su gyvenimą pašvęsti kunigo
tarnystei pasiryžusiais vaikinais bendrauja dar iki stojamųjų egzaminų.
Psichologinė analizė ne vienam jaunuoliui užtrenkia seminarijos
duris.
Nors brandos egzaminų pasirinkimas neturi įtakos stojimo į
seminariją rezultatams, o ir dalykų įvertinimai nėra lemtingi, beraščiams geriau
nebandyti laimės taikantis į kunigus.
„Jei lietuvių kalbos ir istorijos žinios menkos, aišku, kad
studijuoti nesugebės. Vis dėlto seminarija – aukštoji mokykla. Vien filosofijos
kursui skiriami keturi semestrai, kur ten pafilosofuos, jei sakinio nesugeba
suregzti“, – pažymėjo Panevėžio vyskupas.
Kaip siekiantieji tapti klierikais valdo plunksną, paaiškėja
per stojamuosius – jaunuoliai rašo rašinį apie savo pašaukimą.
Sutanas apsivelka tik pusė
Klierikų šeimoms netenka išgyventi tokio finansinio šoko, kokį
patiria į universitetus savo atžalas išleidę tėvai. Būsimųjų kunigų studijas
finansuoja vyskupijos. Iš Bažnyčios kišenės sumokama ne tik už jaunuolių mokslą,
bet ir pastogę bei maistą.
Pasak J.Kaunecko, vieno klieriko išlaikymas vyskupijai per
mėnesį atsieina 1000 litų.
Praėjusiais mokslo metais iš 32 Šv. Juozapo kunigų seminarijoje
studijavusių jaunuolių dešimt kilę iš Panevėžio vyskupijos. Tačiau, J.Kaunecko
tvirtinimu, garantijų, kad jie visi papildys kunigų luomą, nėra. Vyskupo
teigimu, septynerius metus trunkančių studijų nebaigia maždaug pusė klierikų.
Vienas ką tik seminariją baigęs panevėžietis priimti
amžinuosius įžadus delsia dėl sveikatos.
Panevėžio vyskupijoje šiuo metu darbuojasi maždaug 100 kunigų.
Daugelis jų aptarnauja po tris parapijas. Panašaus dydžio Elko vyskupijoje
Lenkijoje priskaičiuojama keturis kartus daugiau dvasininkų ir dar bent 70
klierikų.
„Lenkija nepatyrė tokios komunistinės priespaudos kaip Lietuva.
Mūsų šalyje 50 metų nebuvo galima išleisti Šventojo Rašto, maldaknygių, o vaikus
tikėjimo tiesų tekdavo mokyti paslapčia. Istorinės aplinkybės lėmė, kad lietuvių
šeimos neturi dvasinių šaknų. Dabar jau mokyklose vyksta tikybos pamokos,
nebereikia slapstytis einant į bažnyčią, bet atsirado šeimos moralės problema“,
– Bažnyčiai statomas kliūtis mato J.Kauneckas.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 12 d.
“Sekundeje”
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. A.Repšio Pasitraukia. Pasak J.Kaunecko,
septynerius metus trunkančių studijų kunigų seminarijoje nebaigia maždaug pusė
klierikų.
