Lietuva šventė Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Šia proga visi lietuviai, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir kituose pasaulio kampeliuose, 21 valandą giedojo valstybės himną. Panevėžys ne tik sukvietė visus miestiečius prisijungti prie šios gražios tradicijos, bet ir dovanojo šventinį koncertą.
U. Mikaliūno nuotr.
Blogas oras švęsti netrukdė
Nors pirmadienį po kaitraus savaitgalio ir atėjo ilgai lauktas lietus, panevėžiečiams jis nesugadino šventinės nuotaikos. Šeštą valandą vakare visi buvo pakviesti į Laisvės aikštę kartu paminėti Valstybės dienos. Minia žmonių atėjo pasipuošę ne tik ryškiaspalviais skėčiais, plačiomis šypsenomis, bet ir lietuviška atributika – nuo mažų Trispalvės segtukų iki tautinio kostiumo. Tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus žmonių akyse švytėjo pasidžiavimas savo šalimi, tauta, etnine kultūra.
Koncerto „Išsaugota amžiams“ pradžią paskelbė dūdų garsai ir iš karto pažadino stoviniuojančią minią. Renginio vedėjas Laimutis Sėdžius koncerto intarpuose vis primindavo svarbias Lietuvos istorijos datas, deklamuodavo visiems puikiai žinomas eiles. Programą pristačiusi šiuolaikinių šokių grupė „Tavo fortūna“ savo energija išvaikė lietų ir šokiu perdavė taikos ir meilės žinutę žiūrovams.
Į sceną buvo pakviestas buvęs panevėžietis istorikas, Valdovų rūmų muziejininkas Eimantas Gudas. Svečias sveikino susirinkusiuosius, jo manymu, svarbiausios Lietuvos šventės – Valstybės dienos – proga.
„Mes esame seniausios, aukščiausios kultūros civilizacijos dalis. Turėjome pasirinkti, į kurią pusę pasisuksime – į Rytus ar į Vakarus“, – panevėžiečiams pasakojo istorikas. E. Gudas priminė, dėl ko turime didžiuotis Lietuva, ir džiaugėsi, kad Mindaugas padarė teisingą sprendimą priimdamas krikštą, nes taip popiežius įteisino mūsų valstybę ir jai suteikė aukščiausio lygio statusą.
Po trumpo istorijos priminimo scena buvo užleista Lietuvos tautinę kultūrą visame pasaulyje skleidžiančiam skrabalininkui Remigijui Šilinskui. Muzikantas pristatė programą „Bėkit, mediniai žirgeliai“. Vos pasigirdo pirmieji akordai, danguje švystelėjo saulė, o žmonės, prisiminę liaudies šokių žingsnelius, nenustygo vietoje. Tautinė muzika nenutilo kone visą vakarą. Žiūrovų akis džiugino Panevėžio miesto tautinių šokių ansambliai. Geras tris valandas trukusiame koncerte panevėžiečiai galėjo mėgautis folkroko grupės „Žalvarinis“, pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“ ir Šiaulių pučiamųjų orkestro (soliste Sigutė Vaičiulytė) muzika. Šią istoriną datą Panevėžys minėjo ir akcija „Už vienybę“. Akcijos dalyviai visus mylinčiuosius Lietuvą papuošė tautine simbolika (akcijos vėliavėlėmis).
Himnas – svarbiausias mūsų simbolis
Lygiai 21 valandą į sceną buvo pakviesti visi koncerto dalyviai. Panevėžiečiai susikibo už rankų ir kartu su po visą pasaulį išsibarščiusiais lietuviais užgiedojo Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“.
Širdyje degantis patriotiškumo jausmas, su jauduliu giedamas kiekvienas giesmės žodžis suvienijo susirinkusiuosius. Visa tai buvo atsispindėjo kiekvieno akyse.
„Giedu himną, nes tai yra pagrindinis mūsų šalies simbolis, jis parodo, kad esame lietuviai ir gerbiame savo valstybę“, – įspūdžiais iš renginio dalijosi panevėžietė Justina. Mergina teigė, kad tokiais momentais galime pajusti vienybę, šalies didybę, garbingą praeitį ir kilnumą.
Kad ši tradicija suteikia pasididžiavimo jausmą, pritarė ir Julius Sičiūnas. Vaikinas sakė, kad akimirka, kai stovi minioje, giedančioje Lietuvos himną, atveri širdį ir tarsi pakyli virš minios.
„Degančios akys“ uždegė ir širdis
Ši Valstybės diena Panevėžį sudrebino ne tik tradicišku šventiniu renginiu Laisvės aikštėje, bet ir Skaistakalnio parke vykusiu Andriaus Mamontovo koncertu „Degančios akys“.
Nors koncertas šiek tiek vėlavo, tai tik leido žiūrovams patogiai įsitaisyti po medžiais, ant pievos ar užsiimti vietas prie pat scenos. Koncertą apšildžiusi grupė „Jama&W“ maloniai nustebo, kad daugelis kalbų apie Panevėžį neteisingos – atlikėjams panevėžiečiai padarė labai šiltos ir nuoširdžios publikos įspūdį.
Pagaliau scenoje pasirodęs Andrius Mamontovas savo pirmaisiais akordais susirinkusiuosius nunešė į muzikos pasaulį. Į Aukštaitijos sostinę atvykęs pristatyti savo naujojo albumo atlikėjas juokavo: „Sako, negalima kankinti žiūrovų naujomis dainomis. Šiandien aš būsiu žiaurus.“ Šią frazę nulydėjo plojimų ir juoko pliūpsnis. Pasidžiaugę keliomis naujomis dainomis, muzikanto net neraginami klausytojai kartu uždainavo hitą „Ar tai būtum tu“. Publika mėgavosi kiekviena daina, o Skaistakalnio parkas, rodos, dar niekada nebuvo toks gyvas.
Atlikėjas priminė, kad lygiai prieš šešerius metus, liepos 6-ąją, taip pat lankėsi Panevėžyje. Būtent tada ir buvo Lietuvos himno giedojimo tradicijos pradžia. Ir šįsyk, 21 valandai išmušus, visus esančius koncerte daininkas pakvietė kartu sugiedoti tautišką giesmą. Užmegztas ryšys sušildė publiką. Dešimt naujų A. Mamontovo dainų buvo pats geriausias „kankinimo“ būdas. Atlikėjas dėkojo susirinkusiesiems, kad jie yra čia ir dabar. Dainininkui nulipus nuo scenos netilo šūksniai „Pakartoti!“, jie atlikėją vis grąžindavo atgal.
„Mums pavyko išsklaidyti debesis. Negaliu patikėti“, – pasibaigus paskutinei dainai sakė jis. Publikai skanduojant „ačiū!“, A. Mamontovas išėjo į scenos priekį ir gestu „išsiimu širdį ir dovanoju jums“ atsisveikino su žiūrovais.
U. Mikaliūno nuotr.:
Danielė PATAPAITĖ
