Panevėžio rajone vakar viešėjusiam žemės ūkio ministrui profesoriui Vigilijui Juknai ir jo komandai žemės ūkio bendrovių atstovai, ūkininkai, vietos veiklos grupių atstovai išsakė susikaupusias problemas. Ir ne vienam jų bėdų kyla dėl žemės – brangiausio žemdirbio turto.
Norėjo išgirsti savo ausimis
Į susitikimus su kaimo gyventojais važinėjantis ministras Panevėžio krašto atstovus supažindino su Lietuvos ir Europos naujienomis, susijusiomis su žemės ūkiu. Šiuo metu itin aktualios naujos reformos, kaip gyvensime 2014–2020 metais. V. Jukna pasidžiaugė, kad supaprastinta tvarka statant mažesnes fermas. Žinoma, kad bus leista perskirstytus 60 mln. litų skirti gyvulininkystės sektoriui. Šis sektorius kol kas panaudojo du kartus mažiau lėšų nei augalininkystės. Naująjį finansavimo periodą taip pat daugiau dėmesio bus skirta gyvulininkystei, sukuriančiai gerokai didesnę pridėtinę vertę. Dėmesio žadama skirti ir kooperacijai, leidžiančiai labiau konsoliduoti žmogiškuosius išteklius.
Pasak ministro, svarstomas klausimas ir dėl tiesioginių išmokų. Norima jas mokėti tiems, kas gamina žemės ūkio produkciją, o ne tik nušienauja pievą. Atsiranda aktyvaus ūkininko sąvoka. Bus bandoma sukonkretinti, kokius reikalavimus turės atitikti išmokų gavėjai.
Prašė neužmiršti žmonių
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teigia, kad gamyba, apie kurią vis kalbėjo ministras, gerai, tačiau negalima užmiršti terpės, kurioje gyvenama. „Kaimas yra ne vien grūdai ir gyvuliai“, – priminė jis.
Mero teigimu, Panevėžio rajonas – žiedinė savivaldybė ir turi specifinių bėdų. Rajone daug miestiečių sodų, tad reikia organizuoti visuomeninį transportą ir kt. Taip pat rajono gyventojus jaudina pastebimai mažėjanti parama vietos veiklos grupėms. Mažėjo ir kaimo atnaujinimo programos lėšos: Panevėžio rajone tik 34 proc. gyventojų gali naudotis geru kokybišku vandeniu ir nuotekų sistema. Lygumų rajonas turi melioracijos bėdų.
P. Žagunis priminė, kad rugsėjį Vyriausybė turės priimti sprendimą dėl „Rail Balticos“ vėžės – ar eis ji per Šiaulius, ar Panevėžį. Bet kokiu atveju vėžė bus nutiesta per kaimus, žemdirbių sklypus. Mero teigimu, tai labai svarbus ir reikalingas projektas, tačiau reikia žiūrėti, kad nebūtų skriaudos ir kaimiečiams. Jo manymu, ministras yra kone vienintelis žmogus, galintis atstovauti svarstant šį klausimą.
Svarbiausia – žemė
Ūkininkams kilo nemažai klausimų. Dauguma jų buvo susiję su problemomis dėl žemės. Ūkininkaujantis Tarybos narys Jonas Kaušakys teiravosi, kaip bus elgiamasi su tais ūkininkais, kurie valstybinėje žemėje pluša jau daug metų, sutvarkė apleistą žemę, investavo į ją, o garantijų, kad ją galės įsigyti, tai yra įsigyjant turės pirmumo teisę, taip ir neturi. Ministras V. Jukna žadėjo imtis šio klausimo sprendimo, nes panašus nerimas kamuoja ne vien Panevėžio rajono ūkininkus.
Tarybos narė Angelė Narbutienė, dirbanti Jotainių ŽŪB, įsitikinusi, kad šalyje turi būti inicijuotas 500 hektarų įsigijimo panaikinimas. Šiuo metu galima įsigyti tiek žemės ūkio paskirties žemės, kad bendras plotas neviršytų 500 hektarų.
Stambesniam, seniai veikiančiam, turinčiam techninę bazę ūkiui tai problema. Pasak A. Narbutienės, bendrovė dirba daugiau nei 2 000 hektarų žemės, iš kurių daugiau nei 100 hektarų yra nuomojama valstybinė žemė, ir kasdien jaučia, kaip žemė slysta iš po kojų. Jos teigimu, berniukai atvažiuoja kone kasdien ir praneša apie vieną ar kitą jų perkamą sklypą. Žmonės turi teisę parduoti nuosavybę, tačiau bendrovė gyvena įsitempusi, nes pati sąžiningai gali nuosavos žemės turėti ne daugiau kaip 500 hektarų. Bendrovė darbo suteikia daugiau nei 100 žmonių.
V. Juknos teigimu, įstatymas buvo priimtas 2006 metais ir iš karto buvo aišku, kad bus problema, bet tuo metu reikėjo sustabdyti spekuliaciją žeme. Su panašiomis bėdomis susiduria ne viena bendrovė ar ūkininkai. Šiuo metu rasti keli variantai, kaip spręsti šią problemą, ir rudenį bus svarstomi.
Ministrui ir jo komandai skųstasi ir itin konkrečiais klausimais, susijusiais su tam tikrais žemės sklypais. Pavyzdžiui, dėl kaimynų neprižiūrimo sklypo, kuriame yra melioracijos rinktuvai. Jiems užsikišus, skęsta didelis ūkininko laukas. Kaimynai turi trihektarį žemės, kuri greičiausiai nėra privatizuota.
Sulaukta atsakymo, kad šiuo metu peržiūrimas kiekvienas panašus atvejis. Jei tokia kažkada suteikta žemė nenaudojama, neprižiūrima, imamasi ją vėl sugrąžinti valstybės nuosavybėn. Tokių sklypų šalyje yra apie 22 tūkst. ir jau 800 sklypų grąžinta valstybės nuosavybėn.
Daiva SAVICKIENĖ
