2010 metų pabaigoje didžiausias „Snoro“ grupės ir banko įsipareigojimas vienam klientui siekė 199 mln. litų.
Ankstesni pareigūnų pranešimai apie trūkstamus 1,2 mlrd. litų nacionalizuoto banko „Snoras“ turto buvo pernelyg optimistiniai. Pirmadienį jiems teko pripažinti, kad turto randama mažiau, o finansinių machinacijų – daugiau nei tikėtasi. Todėl gali būti neaišku, kokias pinigų sumas ir kaip atgaus banko klientai. Bene prasčiausioje padėtyje turbūt atsidūrė asmuo, „Snore“ laikęs 199 mln. litų, jeigu jų neatsiėmė iki banko nacionalizavimo.
„Ir turto randama mažiau, ir, tiesiai pasakysiu, machinacijų daugiau“, – pripažino Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius. Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad tik tyrimas parodys, kiek „Snoras“ buvo panašus į atsakingą komercinį banką ir kiek į neskaidrių finansinių srautų tvarkymo mašiną.
IQ.lt jau rašė, kad iš pastarųjų metų „Snoro“ ataskaitų gali susidaryti įspūdis, kad šis mėgino pademonstruoti turintis daugiau turto nei turėjo iš tikrųjų.
Pavyzdys: „Snoro“ finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodomas faktas, kad 2010 m. aukciono metu buvo perimtas kliento užstatytas nekilnojamasis turtas – pastatas ir žemė Sankt Peterburge už 54 mln. 655 tūkst. litų.
„Turto įsigijimo vertė buvo pripažinta aukciono kaina. Po perėmimo buvo nusamdyta tarptautinė vertintojų bendrovė, siekiant nustatyti tikrąją turto vertę. (…) Atliktas vertinimas yra komplikuotas, kadangi vertinamas turtas yra ankstyvos vystymo stadijos“, – teigiama ataskaitos aiškinamajame rašte. Tačiau jame nenurodoma, kokia bendrovė šį vertinimą atliko.
Toliau dokumente pažymima, kad 29 mln. 405 tūkst. litų skirtumas tarp aukciono kainos ir nustatytos vertės buvo apskaitytas pelno ataskaitoje kaip pajamos iš investicinio turto perkainojimo. Galima manyti, kad tokiu būdu bankas tiesiog kamšė „skyles“ savo ataskaitose.
Didžiausias įsipareigojimas
IQ.lt nagrinėtame dokumente taip pat teigiama, kad 2010 metų pabaigoje didžiausias „Snoro“ grupės ir banko įsipareigojimas vienam klientui siekė 199 mln. litų.
Skaičiuojama, kad indėlius, didesnius nei 345 tūkst. litų, nacionalizuotame banke turėjo maždaug 200 įmonių. Šalyje nėra daug įmonių, kurios turėtų laisvus 199 mln. litų, ir dar ryžtųsi juos laikyti „Snoro“ banke. Gali būti, kad tai – privatus asmuo, šią sumą turėjęs savo sąskaitoje ar padėjęs į banką tokio dydžio indėlį.
Jeigu asmuo šios sumos neatsiėmė iki praėjusį trečiadienį įvykusio „Snoro“ nacionalizavimo, jo laukia didžiuliai nuostoliai. „Pagal tai, kaip Vyriausybė planuoja daryti, jis greičiausiai atgaus 345 tūkst. litų, o iš likusios sumos – gal tik nedidelę dalį. Sunku pasakyti, kokią, bet sunkiai tikėtina, kad didžiąją“, – pirmadienį perpiet sakė Vilius Martišius, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos nariams atstovaujantis teisininkas.
Jo teigimu, didžiausi banko įsipareigojimai asmeniui, kuris kreipėsi į besikuriančią asociaciją, siekia maždaug 10 mln. litų. V. Martišius neatskleidė, ar tai fizinis, ar juridinis asmuo.
Asociacijos vadovas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas žadėjo labiau orientuotis į pagalbos teikimą verslui. „Mūsų užduotis – užtikrinti, kad būtų atstatytas verslo finansavimas, kuris ėjo per „Snoro“ banką. Sumos – ne taip svarbu. Bet galite įsivaizduoti, kokias sumas „Lietuvos dujos“ ten gali turėti arba Druskininkų savivaldybė“, – sakė D. Arlauskas.
Pranešama, kad „Lietuvos dujos“ turi įsigijusios „Snoro“ 20 mln. litų vertės indėlio sertifikatą.
Kiek liks pinigų?
Bankas „Snoras“ turi apie 6 mlrd. litų indėlių. Iš jų – apie 4 mlrd. litų yra gyventojų, apie 1,5 mlrd. litų – verslo, likusi suma – valstybės ir jos įmonių indėliai. Apdraustų indėlių vertė siekia 4,84 mlrd. litų. Atėmus apdraustų indėlių sumą, banko įsipareigojimai siekia 2,51 mlrd. litų.
„Snoro“ turtas, nurodytas balanse, siekia 8,14 mlrd. litų. Jeigu iš banko yra „išgaravę“ daugiau nei milijardas litų, įsipareigojimams padengti lieka mažiau nei 7 milijardai turto. Atėmus sumą, skirtą apdraustiems indėliams, liktų kiek daugiau nei 2 milijardai turto. Tačiau dalis jo – nekilnojamasis turtas, kurio vertė taip pat gali būti išpūsta. Be to, šio turto greičiausiai nepavyks iš karto parduoti.
Bankas, norėdamas didinti įstatinį kapitalą, neseniai išplatino 380 mln. litų vertės akcijų emisiją. Ji kol kas oficialiai neįregistruota, tačiau gauti pinigai šiuo metu yra investiciame banke „Finasta“, kurio 100 proc. akcijų valdė tas pats „Snoras“, esančioje sąskaitoje. Todėl šalies pareigūnams greičiausiai teks apsispręsti ir dėl to, ką daryti su šiais pinigais – panaudoti nacionalizuoto banko įsipareigojimams vykdyti ar grąžinti investuotojams.
Pirmajam variantui greičiausiai priešinsis smulkieji investuotojai, jau reikalaujantys, kad jiems būtų grąžinti į „Snorą“ įmerkti 13 mln. litų. Didžiąją dalį iš naujos 380 mln. litų vertės „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200 mln. 483 tūkst. litų) bei Raimondas Baranauskas (74 mln. 517 tūkst. litų). Naujas finansinis investuotojas – „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas į akcijas investavo 80 mln. 21 tūkst. litų.
