„Amerikos akis“ – šiuo metu didžiausias pasaulyje juostinis fotoaparatas.
Vienas garsiausių pasaulio fotografų Dennis Manarchy’is sumanė įspūdingai pažymėti fotoaparato išradimo dviejų šimtų metų sukaktį. Fotografas sukūrė šiuo metu didžiausią pasaulyje fotoaparatą ir leidosi į daugiau nei trisdešimties tūkstančių kilometrų kelionę po atokiausius JAV kampelius, ieškodamas „nykstančių kultūrų “.
„Amerikos akimi“ pavadintu fotoaparatu D. Manarchy’is ir jo komanda ketina užfiksuoti kultūras, sparčiai nykstančias iš JAV visuomenės. Fotografo taikinyje atsidūrė tokios grupės kaip Antrojo Pasaulinio karo veteranai, Teksaso kaubojai, eskimai. „Mes norime susikoncentruoti ties tomis kultūromis, kurios nyksta. Daugybė tradicinių bendruomenių dingsta dėl savo amžiaus, bet yra ir tokių, kurios tiesiog neranda sau vietos šiandieninėje visuomenėje, “- teigia D. Manarchy’is.
Viena nuotrauka, jokių perfotografavimų ar retušavimo – tai, apsiginklavęs daugiau nei dešimties metrų ilgio fotoaparatu, D. Manarchy’is vadina tikrąja fotografija. Dešimt pastarųjų metų eksperimentavęs su įvairiais skaitmeniniais bei analoginiais aparato prototipais, fotografas teigia, jog šis, juostoje fiksuojantis pusantro metro skersmens negatyvus, savo raiška yra pažangiausias pasaulyje. „Kiekviena šiuo aparatu įamžinto portreto akies rainelės smulkmena yra tūkstantį kartų raiškesnė nei visa aukščiausios klasės skaitmeninio fotoaparato nuotrauka,“- teigia fotografas. Žinoma, už tokį dydį tenka mokėti – „Amerikos akis“ į kelionę leisis atskiru sunkvežimiu, dar vieno automobilio prireiks negatyvams gabenti.
Vienas pirmųjų D. Manarchy'io fotoaparato prototipų.
Į šio projekto planavimą įtraukti ir antropologai, istorikai bei kultūrinio paveldo išsaugojimo organizacijos, kurie prisidės prie tikslaus maršruto sudarymo. Šiuo metu fotografų komandos planuose – bent trisdešimt skirtingų vietovių. „Mes norime pasirinkti kuo platesnį kultūrų ratą. Pavyzdžiui, yra šimtai Amerikos indėnų, tačiau tik keletas jų elgiasi pagal tradicijas, rengiasi senoviniais rūbais ir atlieka savitas ceremonijas, šokius. Tai jie yra mūsų taikinys, jie yra įdomiausi, išlaikę savo kultūrą. Kitas pavyzdys – Luizianos gyventojai: prancūzų ir indėnų kultūrų mišinio palikimas. Jie įdomiai atrodo, įdomiai kalba ir turi savo unikalią kultūrą Luizianos pelkėse,“ – savo planus aiškina D. Manarchy’is. Pasak jo, svarbu ne tik įamžinti kuo daugiau unikalių bendruomenių narių, bet ir spėti visus darbus pabaigti prieš fotoaparato išradimo dviejų šimtų metų jubiliejų 2014-aisiais, kurio proga ir rengiamas šis projektas.
„Nykstančių kultūrų“ projekto metu užfiksuoti portretai bus demonstruojami dar didesnio formato nei originalūs negatyvai – nuotraukos bus išdidintos iki keturių metrų ilgio ir dviejų su puse metrų pločio. Tad idėjos sumanytojai, suprasdami, jog dauguma muziejų negalės sau leisti darbų eksponuoti dėl vietos trūkumo, parodą siūlo daryti mobilią – per keletą metų specialiais furgonais ji apkeliautų didelę dalį JAV, o galiausiai būtų padovanota Nacionalinei portretų galerijai Vašingtone. „Amerikos akis“ savo kelionę taipogi pabaigs sostinėje – ji taps Smitsonian muziejaus eksponatu kaip didžiausia bei galingiausia visų laikų juostinė kamera.
D. Manarchy’is fotografijos pasaulyje dirba jau trisdešimt metų. Įamžinęs viską nuo reklaminių kampanijų iki privačių parodų, jis teigia visuomet labiausiai mėgęs būtent portretus, o savo pamišimą dėl didelio formato aiškina tuo, jog fotografuojant net ir aukščiausios kokybės aparatais, neįmanoma išsaugoti gyvumo nuotraukas ryškinant ir didinant. Idėja fotografuoti ir spausdinti realiu dydžiu jam kilo Metropolitano meno muziejuje pamačius foto paveikslus, nuotraukas lenkiančius realistiškumu ir kur kas menkesniu statiškumu. Menininkas tikisi, jog „Nykstančių kultūrų“ parodos eksponatams pavyks išsaugoti jų bendruomenių gyvybę fotografijoje, net jei realybėje šių kultūrų nebeliks.
