Pirmasis pusmetis ne visiems Lietuvoje veikiantiems bankams buvo vienodai sėkmingas. Kai kurie jų skaičiuoja uždirbę gerokai mažiau pelno nei per tą patį laikotarpį pernai.
Didžiausias pagal turtą šalies komercinis bankas – SEB – pranešė per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbęs 59,5 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Tai – 3,4 karto mažiau nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį, kai pelnas siekė 199,5 mln. litų.
Šio banko prezidentas Raimondas Kvedaras skaičiavo, kad per šešis šių metų mėnesius įmonėms ir gyventojams išduota 1,93 mlrd. litų naujų paskolų – 47 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Anot jo, toliau gerėjo kreditų portfelio kokybė ir mažėjo vėluojamų grąžinti paskolų dalis. SEB banko indėlių portfelis per pirmąjį pusmetį didėjo 1 proc. – nuo 12,2 iki 12,3 mlrd. litų.
„Swedbank“ per pirmąjį pusmetį uždirbo 174 mln. litų pelno, arba 42 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Bankas aiškina, kad pagrindinė pelno mažėjimo priežastis buvo lėčiau mažėjusios nuostolio požymių turinčių paskolų apimtys.
„Per pirmąjį 2012 m. pusmetį skolinimo apimtys sumažėjo 1 proc., palyginti su 2011 m. ketvirtojo ketvirčio pabaiga. Paskolų portfelį 2012 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 13,7 mlrd. litų“, – teigiama „Swedbank“ pranešime. Bankas taip pat skaičiuoja, kad bendra indėlių suma, palyginti su praėjusių metų pabaiga, per pirmąjį metų pusmetį padidėjo 5 proc. Indėlių portfelis antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 13,7 mlrd. litų.
Kurie uždirbo daugiau
DNB bankas, preliminariais duomenimis, per šešis šių metų mėnesius uždirbo 55,3 mln. litų grynojo pelno. Palyginimui: per tą patį laikotarpį pernai uždirbta 36,2 mln. litų grynojo pelno. „Didžiausią teigiamą įtaką pirmojo pusmečio finansiniams rezultatams turėjo išaugusios pajamos visose pagrindinėse verslo linijose ir toliau gerėjusi paskolų portfelio kokybė“, – banko rezultatus komentavo jo prezidentas ir valdybos pirmininkas Bjornaras Lundas.
DNB bankas per pirmąjį pusmetį pasirašė 948 mln. litų vertės naujų paskolos sutarčių. Birželio pabaigoje banko grynasis paskolų portfelis sudarė 8,86 mlrd. litų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jis dar buvo 1,7 proc. mažesnis. Bendra indėlių suma DNB banke birželio pabaigoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 17,6 proc. – iki 5,23 mlrd. litų.
„Nordea Bank Lietuva“ per pirmuosius du šių metų ketvirčius uždirbo 19,4 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Tai – 9,1 proc. daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Pirmąjį pusmetį bendras banko paskolų portfelis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, didėjo 6,7 proc. ir antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 7,6 mlrd. litų. Bendras indėlių portfelis didėjo 34,4 proc. ir pasiekė 2,4 mlrd. litų.
„Citadele“ bankas kartu su antrine bendrove „Citadele faktoringas ir lizingas“ per pirmąjį pusmetį pranešė uždirbęs 8,9 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 65 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius „Citadele“ bankas išdavė 37,6 mln. litų naujų paskolų. Daugiausia jų suteikta smulkiam ir vidutiniam verslui bei ūkininkams.
Į ateitį žiūri santūriai
SEB, „Swedbank“ ir „Nordea“ vadovai pastebi, kad tiek gyventojų, tiek verslininkų lūkesčiai nėra prasti. Tačiau komplikuota situacija euro zonoje juos esą verčia itin atsargiai planuoti savo finansus.
SEB banko prezidentas R. Kvedaras pastebi, kad per pirmąjį pusmetį įmonės dar didino gamybos efektyvumą ir išliko konkurencingos. „Tai suteikia mums galimybių subalansuotai banko verslo plėtrai finansuojant perspektyvius įmonių projektus ir teikiant paskolas gyventojams, tačiau išliekame budrūs ir nepamirštame išmoktų krizės pamokų“, – tvirtina R. Kvedaras.
Pasak „Nordea Bank Lietuva“ generalinės direktorės Ingos Skisaker, didelių verslo įmonių sektoriaus lūkesčiai ir nuotaikos yra geresni nei tuo pat metu pernai, tačiau euro zonoje vyraujantis neapibrėžtumas kiek stabdo jų plėtros ir investavimo planus.
„Ūkio augimas buvo postūmis, lėmęs didėjusį namų ūkių vartojimą ir augusį klientų aktyvumą. Artimiausiu metu šios tendencijos turėtų nesikeisti, tačiau ekonomikos augimas priklausys nuo iššūkių euro zonoje, ekonomika gali augti lėčiau“, – taip pat atsargiai apie ateitį kalba „Swedbank“ Lietuvoje finansų tarnybos vadovas Marius Adomavičius, laikinai einantis banko vadovo pareigas.
