Panevėžio rajonas tapo šernams ir kiaulėms pavojingiausia zona Lietuvoje. Šiame krašte užfiksuota didžioji dalis šalyje nustatytų afrikinio kiaulių maro atvejų šernams.
Veterinarai įspėja, kad tokia situacija ypač pavojinga dėl regione veikiančio didžiausio šalies kiaulininkystės komplekso. Bet koks viruso patekimas į ūkius galėtų turėti itin skaudžių pasekmių visam sektoriui.
Per pirmuosius 2026 metų mėnesius Lietuvoje fiksuojamas akivaizdus afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų skaičiaus augimas – situacija tampa vis pavojingesnė, įspėja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Ši liga šernams nustatyta jau 22-ose šalies savivaldybėse.
Iš viso šiais metais patvirtinti 939 AKM atvejai šernams.
Dažniausiai virusas nustatomas Panevėžio rajone, kur jau užregistruota net 616 jos atvejų.
Aukštos rizikos teritorijoms taip pat priskiriamos Radviliškio, Pakruojo, Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse.
Jose stebima nuolatinė viruso cirkuliacija gamtoje, todėl išlieka padidėjusi grėsmė ligai patekti į kiaulių ūkius.
Veterinarams ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad Panevėžio rajone, Krekenavoje, veikia didžiausias šalies kiaulininkystės kompleksas, kuriame laikoma beveik 50 tūkst. kiaulių, todėl galimos pasekmės būtų itin reikšmingos visam sektoriui.
Šiemet AKM taip pat nustatytas šernams Anykščių, Ignalinos, Kauno, Kėdainių, Kretingos, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Šiaulių, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybėse.
Tendencijos neguodžia
Estijoje šiemet fiksuoti 69 atvejai, Latvijoje – 302, Lenkijoje – 1904.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad Latvijoje ir Estijoje nutraukus išmokas už surastas šernų gaišenas, reikšmingai sumažėjo AKM nustatymų gaišenose skaičius, o tai galėjo turėti įtakos ir bendram šernų gaišenų aptikimo rodiklių kritimui.
„AKM išlieka nuolat stebima liga Lietuvoje ir visame regione, o didžiausia rizika kyla dėl aktyvios viruso cirkuliacijos šernų populiacijoje. Šiuo metu matome tendencijas, primenančias 2018–2019 metus, kai liga buvo pasiekusi piką šernų populiacijoje, ir fiksuotas didelis protrūkių skaičius kiaulininkystės ūkiuose“, – pabrėžia VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Atlygis už šerno gaišeną
Lietuvoje paskutiniai AKM protrūkiai kiaulių ūkiuose fiksuoti 2025 metais Kelmės, Joniškio ir Radviliškio rajonuose, kur nustatyti nedideli židiniai smulkiuose ūkiuose.
Išskirtinis protrūkis užfiksuotas pernai spalį Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, kur liga nustatyta 19 672 kiaulėms.
Dar vienas didelis protrūkis 2025 m. registruotas Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijoje – čia AKM patvirtintas 381 kiaulei.
Efektyviausia priemonė, mažinanti AKM viruso plitimą tarp šernų, veterinarų teigimu, yra jų populiacijos valdymas ir griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis medžioklės metu. Sumedžioti šernai ir jų mėginiai turi būti gabenami tik sandariai supakuoti, išdorojus šernus būtina išdezinfekuoti įrankius, pirminio apdorojimo aikštelę ar patalpą ir teritoriją aplink gyvūnų atliekų duobes.
Visgi svarbiausia prevencijos priemone specialistai įvardija šernų gaišenų suradimą ir saugų sunaikinimą. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba už pranešimą apie rastą gaišeną moka 30 Eur išmoka už vienetą.
O kiaulių laikytojai įspėjami griežtai laikytis biosaugos reikalavimų: kiaulių laikymo vietos turi būti aptvertos taip, kad laukiniai gyvūnai ir pašaliniai asmenys negalėtų patekti į vidų, draudžiama kiaules laikyti lauko aptvaruose, šerti maisto atliekomis, neapdorotais grūdais ar termiškai neapdorota žole, ūkiuose būtina graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų kontrolę, prie įėjimų į tvartus turi būti įrengti dezinfekciniai kilimėliai.
