Kur du pešasi, trečias laimi. Prancūzų kino legendos Gérard’o Depardieu konfliktu su Prancūzijos valdžia geriausiai pasinaudojo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Gérard’as Depardieu – Rusijos kino žvaigždė“, – taip ironiškai savo straipsnį apie prancūzų kino dievukui suteiktą Rusijos pilietybę praėjusią savaitę pavadino JAV dienraštis „The New York Times“. Linksminosi ir kitų šalių žiniasklaida: vokiečių „Der Spiegel“ visą istoriją įvardijo kaip vaikščiojantį anekdotą, o britų laikraštis „The Times“ prancūzą pakrikštijo Depardjevskiu.
Tačiau G. Depardieu tokios pašaipos neišgąsdino. Jis pats nuvyko į Rusiją, atsiėmė naująjį šios šalies pasą, papietavo su V. Putinu ir sudalyvavo nedideliame šou Mordovijos respublikoje, kur jis buvo įregistruotas ir kur jam net buvo pasiūlyta tapti kultūros ministru.
Kiek anksčiau kino žvaigždė išplatino padėką Rusijai, kuri jau ne prajuokino, o supykdė dalį užsienio apžvalgininkų ir Kremliaus kritikų. „Aš dievinu jūsų šalį, Rusiją, jūsų žmones, jūsų istoriją, jūsų rašytojus. (…) Mano tėvas savo laiku buvo komunistas ir klausė Maskvos radiją! Tai irgi dalis mano kultūros… Aš labai myliu jūsų prezidentą V. Putiną, ir šis jausmas abipusis… Rusija – didžios demokratijos šalis. Tai ne tokia valstybė, kur premjeras galėtų savo šalies pilietį išvadinti menkysta“, – pareiškė prancūzo etalonu laikytas ar net Eifelio bokštui pagal svarbą Prancūzijos įvaizdžiui prilygintas G. Depardieu.
Aktoriaus leptelėjimas, kad Rusija yra didžios demokratijos šalis, sukėlė ypač daug aistrų. Jam priminti ne tik apsikabinimai su V. Putinu, bet ir jo šou su žmonių grobimais kaltinamu Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu, kuris, beje, G. Depardieu taip pat pasiūlė apsigyventi Čečėnijoje. Neliko nepastebėtas ir prancūzo sutikimas vaidinti filme, kurio scenarijų parašė Uzbekistano diktatoriaus Islamo Karimovo dukra Gulnara Karimova.
„Reikia būti bepročiu arba visiškai girtam, kad Rusiją pavadintum didžios demokratijos šalimi“, – pareiškė žinomas Prancūzijos politikas Danielis Cohnas-Benditas ir pridūrė, kad G. Depardieu bei Brigitte Bardot, kuri taip pat pagrasino pabėgti į Rusiją, jei nebus išgelbėti drambliai Liono zoologijos sode, galėtų peržiemoti viename iš Sibiro lagerių. Žinia, Mordovija tiek Rusijoje, tiek visame pasaulyje garsėja kalėjimais ir lageriais dar nuo Stalino laikų.
G. Depardieu iš mylimo aktoriaus daugeliui virto nutukusiu, amžinai girtu ir tik savo asmenine gerove suinteresuotu diktatorių padlaižiu.
Tiesa, ne visi puolė smerkti ekrano žvaigždę. Ir dėl to visai nėra kaltos dar nuo Napoleono pralaimėjimų įsiskiepijusios prancūzų simpatijos Rusijai. Konflikto pradžia – naujos socialistų Prancūzijos vyriausybės planai 75 proc. tarifu apmokestinti pajamas visų asmenų, kurie uždirba daugiau nei milijoną eurų per metus. Nors šį įstatymą metų pabaigoje atmetė Prancūzijos konstitucinė taryba, dar anksčiau socialistų priešininkas G. Depardieu pranešė, kad iš Paryžiaus kraustosi į mažesnių mokesčių Belgiją, kur 800 metrų nuo Prancūzijos sienos nusipirko būstą.
Jis ne vienintelis prancūzas, kuris dėl mokesčių sumanė palikti tėvynę. 2,8 tūkst. prancūzų gyvena Belgijoje prie pat Prancūzijos sienos, o dauguma iš 20 turtingiausių prancūzų taip pat „oficialiai“ yra apsistoję užsienyje. Be to, kaip pabrėžė pats G. Depardieu, jis nuo 14-os metų dirba ir per savo visą 64 metų gyvenimą Prancūzijai sumokėjo 145 mln. eurų mokesčių.
Tačiau socialistų premjeras Jeanas Marcas Ayrault nepatingėjo pakelti kino legendos mestos pirštinės ir G. Depardieu išvadino apgailėtinu žmogumi. Tai ir išvedė visame pasaulyje žinomą aktorių iš pusiausvyros.
Nugalėtojas
Rusijoje mokesčiai mažesni nei Prancūzijoje. Rusijoje taikomas 13 proc. pajamų mokestis visiems – nuo milijonierių iki vargšų. Tačiau dažniausiai mokesčiai taikomi ne pagal žmogaus pilietybę, o pagal gyvenamąją vietą. Abejotina, kad restoranus, vynuogynus valdantis, skaniai pavalgyti mėgstantis ir po kelis butelius gero vyno per dieną išgeriantis G. Depardieu iš tikrųjų apsigyventų kur nors Rusijos provincijoje esančioje Mordovijoje. Tai, regis, suprato ir pati kino legenda. Šią savaitę jis pareiškė, kad nors ir gavo Rusijos pasą, liks prancūzas ir turės dvigubą Belgijos pilietybę.
Vis dėlto šie planai gali žlugti. Mat kilus skandalui dėl Rusijos paso, Belgijos pareigūnai atsargiai vertina G. Depardieu galimybes tapti jų šalies piliečiu. Įžeista dabartinė Prancūzijos vyriausybė ir prezidentas François Hollande’as taip pat nelinkę atsisakyti savo planų „nugręžti turtuolius“ ir tuo labiau susitaikyti su aktoriumi. Greičiausia G. Depardieu teks laukti valdžių kaitos Prancūzijoje ir per tą laiką sugebėti išvengti jo medžioti pasiųstų mokesčių inspektorių.
Vienintelis šios istorijos laimėtojas – greitai į G. Depardieu juokelį apie Rusijos pasą sureagavęs V. Putinas. Prezidento elgesys tapo ne tik akibrokštu Prancūzijos vadovui F. Hallande’ui, su kuriuo, skirtingai nei su jo pirmtaku Nicolas Sarkozy, V. Putino nesieja artimi santykiai. Vis daugiau kritikos sulaukiantis V. Putinas puikiai panaudojo šią istoriją savo viešiesiems ryšiams tiek Rusijoje, tiek užsienyje. Jis taip pat parodė, kad Kremlius prieglobstį suteikia ne tik nuverstiems diktatoriams ar tarptautinės bendrijos ieškomiems asmenims.
„Tai labai geras, labai kokybiškas Rusijos viešųjų ryšių triukas, prilygstantis olimpiadai“, – Prancūzijos kino legendos skandalą rusų politologas Pavelas Sviatenka prilygino vienai didžiausių V. Putino pergalių – teisei Sočyje rengti žiemos olimpiadą.
