Amnestijos įstatymas Kosovo pilietinei visuomenei kelia šiurpą
Liepos 11-ąją Kosovo Asamblėja pritarė prieštaringai vertinamam amnestijos įstatymo projektui. Pirmasis įstatymo projektas, svarstytas liepos 4-ąją, buvo atmestas nesurinkus dviejų trečdalių daugumos balsų. Nors pilietinės visuomenės reakcija buvo nepalanki, balsuojant antrąkart 90 parlamentarų pasisakė už ir įstatymas buvo priimtas.
Amnestijos įstatymu siekiama užtikrinti, kad Kosovo serbams nebūtų taikomi baudžiamojo persekiojimo veiksmai už nusikaltimus, padarytus per pastaruosius 14 metų, įskaitant priešinimąsi Kosovo valdžios insititucijoms po to, kai 2008 m. vasario 17 d. buvo paskelbta nepriklausomybė.
Taip siekiama pagerinti Šiaurės Kosovo serbų bendruomenės integraciją į šalies visuomenę bei teisinę sistemą, atsisakant Serbijos finansuojamų „paralelinių institucijų ir įstaigų“ – teismų, ligoninių, mokyklų.
Visuotinė amnestija?
Pasinaudodami galimybe, politikai siūlė suteikti amnestiją ne tik Kosovo serbams: įstatyme tiksliai nenurodoma, kam gali būti suteikta amnestija pilietybės atžvilgiu. Be to, ją norima taikyti plačiam spektrui baudžiamojo kodekso pažeidimų, įskaitant korupciją, mokesčių vengimą ir kitus sunkius nusikaltimus.
Pirmajame įstatymo projekto variante 3-iasis straipsnis pateikia sąrašą nusikaltimų, padarytų dabartinėje Kosovo teritorijoje nuo 1999 iki 2013 m. birželio 20 d., kuriems gali būti suteikta visiška ar dalinė amnestija. Straipsnyje nurodyta daugiau nei 70 baudžiamųjų veikų, tarp kurių įtraukti ir smurtiniai nusikaltimai, įskaitant žmogžudystes bei sunkius kūno sužalojimus.
Ne mažiau prieštaringas buvo ir 5-asis straipsnis, kuris suteikia visišką amnestiją už ekonominius nusikaltimus, pavyzdžiui, nelegalią prekybą, mokesčių vengimą ar kontrabandą.
Nors teigiama, kad įstatymas siekia sukurti politinį konsensusą Kosove, neišskiriant nė vienos asmenų grupės, akivaizdu, jog mėginama suteikti amnestiją ir Kosovo politikams, kuriems pareikšti įtarimai arba dėl jų pradėti ikiteisminiai tyrimai, bandant išvengti teisinės ir politinės atsakomybės.
Pilietinės visuomenės reakcija
Paviešinus pirmąjį amnestijos įstatymo projektą, centrinėje aikštėje prie parlamento susirinko protestuotojų grupė ir ragino diskutuoti dėl įstatymo projekto turinio bei akcentavo galimus neigiamus padarinius tokio teisės akto priėmimo atveju. Šis įstatymo projektas sulaukė plataus neigiamo pilietinės visuomenės atgarsio, sukėlė nevyriausybinių organizacijų susirūpininą, buvo nuspręsta organizuoti taikius protestus ir imtis kitų veiksmų siekiant užkirsti kelią šiam įstatymui priimti.
Prieš pirmąjį balsavimą nevyriausybinė organizacija KIPRED (Kosovar Institute for Policy Research and Development) išsiuntė atvirą laišką ES biuro Kosove ir EULEX (ES teisinės valstybės misija Kosove) vadovams bei JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos ambasadoms. Laiške teigiama, kad jei dabartinis įstatymo projektas bus priimtas, jis pakenks pastangoms kurti teisinę valstybę Kosove, kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Be to, toks įstatymo projektas gali pabloginti derybas su ES dėl vizų režimo liberalizavimo bei stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo. Atvirą laišką pasirašė 34 nevyriausybinės organizacijos.
Penkios ambasados, reaguodamos į atvirą laišką, pareiškė, kad amnestijos įstatymas būtinas norint normalizuoti Kosovo ir Serbijos santykius, tačiau nekomentavo jo turinio bei nereagavo į laiške išreikštą pilietinių organizacijų susirūpinimą.
Grasinimai savanoriams
Per penkias dienas pilietinės visuomenės organizacijos surinko daugiau nei 12 000 piliečių, pasisakančių prieš įstatymo priėmimą, parašų. „Pirminis tikslas buvo surinkti mažiausiai 10 000 parašų, kad peticiją būtų galima pateikti prezidentei Atifete Jahjagai kaip svarų įrodymą, jog įstatymas turėtų būti grąžintas svarstyti parlamente“, – teigė KIPRED vyresnysis mokslo darbuotojas Shpendas Kursani.
Renkant parašus susidurta su keletu problemų. Stendus, kuriuose buvo galima pasirašyti peticiją, pavyko pastatyti tik sostinėje Prištinoje ir kituose penkiuose miestuose. Be to, paskutinę dieną keletui parašus renkančių savanorių buvo grasinta smurtu. Pasak Sh. Kursani, manoma, kad grasintojai buvo susiję su įstatymą palaikančiomis politinėmis partijomis, tačiau to įrodyti nepavyko.
Parašų rinkimą taip pat apsunkino liepos 8-ąją prasidėjęs šventasis musulmonų pasninko mėnuo ramadanas, dėl kurio karštomis vasaros dienomis miestų gatvės ištuštėja.
Amnestija ekonominiams nusikaltimams liko
Antrajame įstatymo projekto variante kontroversiškiausiai vertintas 3-iasis straipsnis buvo pakeistas – apribotas nusikaltimų, kuriems gali būti taikoma amnestija, skaičius bei panaikinta galimybė suteikti amnesiją už žmogžudystę ir kitus sunkius nusikaltimus. Kita vertus, ne mažiau prieštaringas 5-asis straipsnis, suteikiantis amnestiją dėl ekonominių nusikaltimų, liko.
Liepos 11-ąją, prieš balsavimą, į taikų protestą prie parlamento susirinko apie 100 žmonių, tarp jų buvo ir nemažai jaunimo bei nevyriausybinių organizacijų atstovų. Ir toliau buvo renkami parašai peticijai prieš dabartinį amnestijos įstatymo variantą. „Mes tikime, kad toks įstatymas reikalingas, tačiau su tokiu turiniu negali būti priimtas“, – teigė Sh. Kursani.
Nepaisant piliečių nuomonės, įstatymas buvo priimtas surengus du balsavimus tą pačią dieną: pirmąkart – 91 balsas už, antrąkart – 90 iš 120 parlamentarų.
Spaudimas iš ES ir JAV
Liepos 3-iąją, dieną prieš balsuojant už pirmąjį įstatymo projekto variantą, Kosove lankėsi ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton. Ji atsisakė pateikti pastabas dėl įstatymo projekto ir teigė, kad ją domina ne tai, kaip Kosovo vyriausybė išspręs šį klausimą, bet kaip bus įgyvendintas Serbijos ir Kosovo ministrų pirmininkų Ivicos Dačičiaus ir Hashimo Thaçi susitarimas, priimtas šių metų balandžio 19-ąją, tarpininkaujant C. Ashton. Susitarimu siekiama normalizuoti dvišalius Kosovo ir Serbijos santykius.
Istoriniu vadinamas susitarimas leido Serbijai pradėti derybas dėl narystės ES, o Kosovui – dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, kuris yra pirmasis žingsnis narystės ES link bei pirmasis Kosovo ir ES aukšto lygio susitarimas. Amnestijos įstatymas yra viena pagrindinių Serbijos ir Kosovo susitarimo sąlygų.
JAV valstybės departamento sekretorius spaudai Philipas Reekeris lankydamasis Briuselyje taip pat teigė, kad Kosovo amnestijos įstatymas yra būtinas ir turi būti priimtas kaip įmanoma greičiau, siekiant paspartinti Kosovo ir Serbijos susitarimo įgyvendinimą.
Peticija su 12 764 parašais buvo pateikta prezidentei liepos 19-ąją kartu su laišku, kuriame reikalaujama, kad įstatymas būtų grąžintas į parlamentą persvarstyti. Pirmame peticijos punkte prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad įstatyme tiksliai neapibrėžta, kam gali būti suteikta amnestija, nors Briuselio susitarime aiškiai nurodoma, jog šis įstatymas skirtas Kosovo serbų integracijai pagerinti.
Be to, teigiama, kad ekonominiams bei kitiems nusikaltimams, pavyzdžiui, neteisėtam ginklų laikymui ar nelegaliai medicininei ar farmacinei veiklai amnestija neturėtų būti taikoma. Įstatymas kritikuojamas ir dėl to, kad jame daug vietos interpretacijai, o tai atveria kelią piktnaudžiauti. Taip pat siūloma taikyti amnestiją tik nuo Kosovo konstitucijos įsigaliojimo dienos – nuo 2008 m. birželio 15 d.
Atsižvelgiant į ES ir JAV spaudimą, atrodo, kad prezidentė A. Jahjaga pasirašys įstatymą, kaip teigė Sh. Kursani. Anot jo, įstatymas padarys dvigubą žalą: Kosovas jau dabar žinomas dėl nusikalstamumo masto, o taip bus dar sustiprinamas neigiamas įvaizdis, esą Kosovas suteikia amnestiją nusikaltėliams. Be to, jis prisidės prie nebaudžiamumo kultūros skatinimo.
Trys parlamentarai taip pat perdavė įstatymą Kosovo konstituciniam teismui, kad būtų patikrintas jo legitimumas. Pagal Kosovo įstatyminę bazę teisės aktas, pateiktas Konstituciniam teismui, yra suspenduotas, kol šis pateiks nutarimą. Jei prezidentė vis dėlto nuspręs pasirašyti įstatymą, dėl jo nagrinėjimo Konstituciniame teisme šalies vadovei gali nepavykti to padaryti laiku, kuris numatytas Briuselio susitarimo darbotvarkėje.
Ateitis lieka neaiški
Nors amnestijos įstatymas buvo viena iš sąlygų, būtinų gauti Šiaurės Kosovo serbų pritarimą integracijai į Kosovo teisinę sistemą, sunku pasakyti, ar tai iš tiesų paskatins jų integraciją ir ar pagerins Kosovo bei Serbijos tarpusavio santykius.
Birželio pabaigoje Šiaurės Kosovo serbai paskelbė Laikinosios Kosovo ir Metochijos Asamblėjos įsteigimo deklaraciją. Įdomu tai, kad ji paskelbta tik po birželio 28 d., kai ES pritarė derybų dėl narystės su Serbija pradžiai. Tai akivaizdžiai rodo, kad Kosovo serbai nenorėjo trukdyti Serbijos integracijai į ES. Nors integracija prasidėjo, Belgradas ir toliau atsisako pripažinti Kosovo nepriklausomybę.
