Seimas nusprendė, kad didesnio mokesčio taikymas apleistai žemei prieštarauja konstituciniams principams.
Seimas nusprendė, jog įstatymo pataisos, kuriomis siekiama taikyti didesnį mokestį už nedirbamą žemę, prieštarauja Konstitucijoje išdėstytiems principams. Tačiau žemdirbiai įtaria, kad politikai tik dangstosi Konstitucija ir nepriima įstatymo, nes patys turi daug neprižiūrimos žemės.
Finansų ministerijos pateiktos Žemės mokesčio įstatymo pataisomis siekiama mažinti apleistus žemės plotus taikant jiems maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą, kuris priklausytų nuo rinkos vertės. Tokiai žemei būtų taikomas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, pirmus metus taikant 1,5 proc., antrus metus – 2,5 proc. tarifą. Pataisos turėtų įsigalioti nuo 2013 metų.
Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas antradienį pateikė išvadą, jog įstatymo pataisos neatitinka konstitucinių teisės principų ir Seimas plenarinio posėdžio metu išvadoms pritarė ir grąžino įstatymą tobulinti Vyriausybei.
Pasak komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, didesnis mokestis apleistai žemei gali būti suprantamas kaip bauda. Kadangi už nedirbamą žemę egzistuoja administracinės nuobaudos, apleistos žemės savininkai būtų baudžiami du kartus. Be to, komitetas nusprendė, jog mokesčio diferencijavimas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius sako, jog įstatymo pataisos numato ne baudą, o mokestį už skirtingos paskirties žemę: „Kaip galioja skirtingi mokesčiai nekilnojamajam turtui, taip ir nedirbamai žemei turėtų būti taikomas kitoks mokestis“.
G. Nagulevičius priduria, jog praktikoje administracinės nuobaudos už apleistą žemę praktiškai neveikia: „Nuobaudų skirti neapsimoka, nes jos tokios mažos, kad nepadengia baudų administravimo lėšų“.
Ūkininkų ir žemės savininkų asociacijų atstovams Seimo sprendimas grąžinti įstatymo projektą sukėlė įtarimų, kad dalis parlamentarų yra apleistos žemės savininkai ir nenori mokėti didesnių mokesčių.
„Peršasi išvada, kad Seimo nariai turi daug žemių, kurių neprižiūri ir būtent dėl to grąžino įstatymo pataisas“, – sako G. Nagulevičius.
„Reiktų paviešinti sąrašus, kas ir kiek apleistos žemės turi, tada pamatytume, kodėl buvo atmestas įstatymas“, – siūlo Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
J. Talmantas tikino, jog įstatymo pataisų priėmimas padėtų geriau išnaudoti žemę. Apleistų plotų savininkai būtų suinteresuoti išnuomoti žemę ūkininkams, kurie ją dirbtų. „Kiek galima užsieniečiams aiškinti, kodėl pas mus tiek nedirbamų, apleistų žemės plotų?“ – klausia J. Talmantas.
Šiai nuomonei pritaria ir G. Nagulevičius: „Šis įstatymas yra reikalingas, nes dabar, pavyzdžiui, apleistoje žemėje genda melioriaciniai įrenginiai, kurie priklauso valstybei, o juos taisyti reikia iš mokesčių mokėtojų pinigų“. Žemės savininkų atstovas taip pat pabrėžia, kad įstatymo pataisos būtų naudingos šalies ekonomikai, nes padidėtų dirbamos žemės plotai.
Advokatų kontoros LAWIN teisininko Evaldo Klimo nuomone, žemės mokesčio įstatymo pataisų projektas neprieštarauja Konstitucijai, o Seimo komitetas paskubėjo ir neatsižvelgė į keletą svarbių aspektų, nors iš tiesų reikėjo daugiau padiskutuoti prieš grąžinant įstatymą.
Teisininkas abejoja, ar priėmus pataisas būtų įteisintas dvigubas baudimas neprižiūrimos žemės savininkams. „Asmuo laikomas baudžiamu antrą kartą tik tuomet, kai toks baudimas yra, pirma – realus, antra – už tuos pačius veiksmus“. E. Klimas aiškina, kad šiuo metu egzistuojančios nuobaudos nebūtinai sutampa su didesnio mokesčio tarifo nustatymu už apleistą žemę.
„Be to, priimant siūlytą įstatymą iš karto galėtų būti atlikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai ir galėtų būti pašalintos galimos abejonės dėl dvigubo baudimo“, – priduria teisininkas.
Be to, Konstitucijoje yra įtvirtinta pareiga rūpintis aplinka, draudimas niokoti žemę. „Aiškinant šią nuostatą galima teigti, kad žemės savininkai turėtų rūpintis žeme, atsižvelgti ir į viešąjį interesą – tausoti ir rūpinti aplinka, – sako E. Klimas. – Siūlymu diferencijuoti žemės mokestį, net ir numatant 4 proc. mokesčio tarifą už apleistą žemę, galima laikyti pozityvia diskriminacija, kuri skatintų savininkus rūpintis savo turtu“.
