Pernai karjeros laiptais palypėjęs ir Velžio seniūnu tapęs Vidmantas Šeškevičius vakar prieš save pakėlė ranką – nusišovė namuose legaliai laikytu šautuvu.
Panevėžio rajoną vakar sukrėtė Velžio seniūno 60 metų Vidmanto Šeškevičiaus savižudybė. Iš ryto su bendradarbiais ir rajono Savivaldybės administracijos atstovais darbo reikalus aptaręs vyras priešpiet savo namuose, Staniūnų kaime, kaip įtariama, paleido šūvį sau į galvą iš legaliai laikomo šautuvo.
Tą dieną V. Šeškevičius turėjo atvykti į apklausą policijoje. Praėjusių metų pabaigoje Panevėžio apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto naudojimosi elektros energija ir ryšių paslaugomis.
V. Šeškevičiui įtarimai nebuvo pareikšti, pareigūnai vakar jį norėjo apklausti, kad galėtų priimti sprendimą dėl jo statuso tyrime. Tačiau seniūnas į policiją taip ir neatvyko.
Pirminiais duomenimis, prieš pietus V. Šeškevičius artimiesiems išsiuntė žinutę, kuri jiems sukėlė nerimą. Seniūno artimieji susisiekė su Panevėžio rajono meru Povilu Žaguniu, kuris yra V. Šeškevičiaus kaimynas. Tačiau merui telefonu nepavyko su juo susisiekti.
Apie pusę dvyliktos seniūno kūnas su šautine žaizda galvoje rastas prie namų, ant laiptų. Medžioklei aistrą jautęs vyras turėjo legaliai išduotą šautuvą. Manoma, kad jis juo ir nusišovė. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
Elgėsi įprastai
Apie V. Šeškevičiaus mirtį sužinoję jo bendradarbiai iš karto tuo negalėjo patikėti. Pasak jų, seniūnas iš ryto, kaip įprasta, atėjo į darbą ir normaliai bendravo.
„Užėjau pas jį į kabinetą pasitarti dėl vienos probleminės šeimos. Jis mane nuramino, kad taip nesijaudinčiau. Seniūnas mus visada palaikydavo, pagarbiai elgdavosi“, – „Sekundei“ teigė Velžio seniūnijos vyriausioji socialinė darbuotoja su rizikos šeimomis Alma Krikščiūnienė.
Po devintos valandos darbuotojams seniūnas pasakė vykstąs į Panevėžio rajono savivaldybę. Tą rytą jis bendravo su Savivaldybės administracijos direktoriumi Eugenijumi Lunskiu. Po pietų V. Šeškevičius seniūnijoje nebepasirodė.
Atvirauti nemėgo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausęs V. Šeškevičius Velžio seniūnu buvo paskirtas šių metų spalį. Prieš tai jis 10 metų dirbo buvusio seniūno Alfonso Bakšio pavaduotoju. Šiam išėjus į pensiją V. Šeškevičiui rajono Savivaldybė paaukštino pareigas.
Pasak jo kolegų ir pažįstamų, vyras energingai ėmėsi naujų pareigų, tačiau jau po savaitės jį pakirto sunki širdies liga. Jam buvo atlikta operacija. Pasveikęs V. Šeškevičius vėl pasinėrė į darbo reikalus.
Pasak Velžio gyventojų, seniūnas aktyviai dalyvavo ir bendruomenės gyvenime. Jis planavo gražiai sutvarkyti paupį, kad vasarą vietiniai ir atvykėliai turėtų gražų paplūdimį. Tarėsi su bendruomenės nariais, kaip per projektus gauti lėšų gyvenvietės infrastruktūrai gerinti, puošti.
„Seniūnas jaudinosi, kad nespės visko, ką sumanęs, įgyvendinti per penkerius metus, kol jam sukaks 65-eri. Kaip žinoma, tokio amžiaus sulaukus tenka pasitraukti iš valstybės tarnybos“, – pasakojo bendruomenės „Naujasis Velžys“ pirmininkė Birutė Kronienė.
V. Šeškevičiaus partijos kolegė Vitalija Valkūnienė jį apibūdino kaip darbui atsidavusį, į ateitį žvelgusį, tolerantišką, tačiau uždaro būdo žmogų, nemėgusį kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą.
„Jis sakydavo turįs du gimtadienius: vieną rugpjūtį, kitą – spalį, kai gydytojai jį išplėšė iš mirties nagų“, – sakė V. Valkūnienė.
Paskutinį kartą V. Valkūnienė su V. Šeškevičiumi telefonu bendravo ketvirtadienį. Vyras užsiminė, kad vasario pradžioje būtų gerai pasikonsultuoti su kardiologu.
Seniūnas apie savo sveikatą ir asmeninį gyvenimą nesišnekėjo ir su kolegomis.
Rajono meras P. Žagunis sakė, kad dėl darbo seniūnui priekaištų neturėjo. Meras neturėjo žinių, kad V. Šeškevičius būtų turėjęs kokių nors nemalonumų su teisėsauga.
Velžio seniūnas su žmona buvo išsituokęs, abi jo dukros suaugusios. Viena gyvena užsienyje, kita – Kaune. Nors seniūnas nebuvo linkęs su kolegomis atvirauti, šių metų sausio pradžioje jiems pasidžiaugė, kad sulaukė antros anūkėlės.
Inga SMALSKIENĖ
U. Mikaliūno nuotr.
