Didelis kraujospūdis – klastinga liga, nes ilgai
nepasireiškia jokių simptomų ir ji dažniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus
kraujo spaudimą. Todėl iš visų ligonių, kurių kraujospūdis padidėjęs, tik pusė
apie tai žino. Iš žinančiųjų tik pusė gydosi, o iš jų tik 50 procentų gydosi tinkamai.
Padidėjęs kraujo spaudimas dar vadinamas arterine hipertenzija. Kai kraujo spaudimas viršija normą, jis gali padidinti širdžiai tenkantį krūvį ir tai dažnai tampa kitų ligų priežastimi. Deja, kai ligai neskiriama pakankamai dėmesio ji gali būti miokardo infarkto, širdies ir inkstų nepakankamumo ar regos sutrikimo priežastimi.
Kas serga?
Pasak bendrosios praktikos gydytojos Violetos Talaikienės, dideliu kraujo spaudimu dažniausiai skundžiasi antsvorį turintys asmenys. “Kraujo spaudimu skundžiasi ir asmenys, kurie labai daug dirba. Stresą patiriantys žmonės dažniausiai nemoka atsipalaiduoti. Darboholikai per daug dirba ir mažai skiria laiko poilsiui, tad jiems taip pat iškyla ši problema. Kraujospūdžiui įtakos turi ir amžius. Dažniausiai serga vyresni nei 60 metų žmonės, – sakė V.Talaikienė. – Vienas itin įdomus faktas tai, kad rizikos grupei priklauso kūdikiai, kurie gimė mažo svorio. Kuo mažesnis kūdikio svoris, tuo didesnė rizika susirgti arterine hipertenzija. Tokius kūdikius dažniausiai gimdo jaunos ir rūkančios moterys, tad jos tarsi užprogramuoja tolesnį vaiko likimą”.
Kaip teigė gydytoja V.Talaikienė, rizikos grupes galima skirstyti ir pagal lytį. “Šia liga dažnai serga ir vyrai, ir moterys, tačiau pažvelgę į statistikos duomenis pamatome, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta kas ketvirtas vyras iki 75 metų ir kas šešta moteris. Manau, kad vyrams anksčiau atsiranda didelis kraujospūdis, tačiau ši liga paplitusi tarp visų ir ne veltui teigiama, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje miršta daugiausiai žmonių”, – sakė V.Talaikienė.
Riziką padidina rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis. Sergantieji cukriniu diabetu taip pat turėtų stebėti kraujo spaudimą. Dažnai arterinę hipertenziją nulemia ir genetiniai faktoriai, jie lemia dar negimusio kūdikio organizmo būklę. Anot bendrosios praktikos gydytojos, galima išvengti kraujo spaudimo didėjimo, jei prižiūrėsite sveikatą ir tinkamai gyvensime. Ligos eigai įtakos turi fizinis aktyvumas, mityba. Turintiesiems kraujospūdžio problemų reikėtų mažinti valgomosios druskos kiekį ir konsultuotis su specialistais.
Komplikacijos
Ligos eiga prasideda nuo padidėjusio kraujo spaudimo, tačiau ne visi ligoniai žino, kad susidūrė su šia problema. Dažniausiai sergantieji nesuvokia, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nes nėra simptomų, kurie būdingi tik šiai ligai. Dažnai žmogus kenčia dėl galvos skausmo, jam veržia sprandą, svaigsta galva. Jei kraujo spaudimas itin didelis, gali pasireikšti pykinimo simptomas, ligonis vemia. Negydoma liga progresuoja ir dažnai žmogus patiria įvairių komplikacijų.
“Arterinė hipertenzija veikia širdį, tai gali sukelti nepakankamumą. Širdies kraujagyslių pasikeitimai gali sukelti infarktą. Kraujo spaudimas turi įtakos ir smegenų veiklai. Viena iš šios ligos komplikacijų gali būti insultas. Didelis kraujospūdis kenkia ir kitiems organams, ligoniams gali išsivystyti inkstų nepakankamumas ir viso organizmo kraujagyslių pakitimai, – sakė V.Talaikienė. – Ši liga labai klastinga, tad svarbiausia ją nustatyti ankstyvojoje stadijoje. Rizikos grupei priklausantys asmenys turi nuolat matuoti kraujo spaudimą, nes tai svarbu tolesnei ligos eigai”.
Gydytoja pataria įsigyti kraujo spaudimo matavimo aparatą, kad galėtumėte reguliuoti savo būseną. Dabar yra įvairių aparatų, jie gali būti visai paprasti ar elektroniniai, žmogus turi išsirinkti tinkamiausią. “Kraujospūdžio matavimas namuose yra efektyvesnis nei vizito pas gydytoją metu. Dažniausiai žmogus, apsilankęs gydymo įstaigoje, susinervina ar susijaudina, tai turi įtakos kraujo spaudimui ir jį pamatavus gaunami ne visai tikslūs duomenys. Geriausia kraujospūdį matuoti namuose ir ką tik atsikėlus. Iš ryto gaunami informatyvūs rezultatai”, – sakė V.Talaikienė.
Gydymas vaistais
Viena didžiausių klaidų, kurią daro ligoniai, sužinoję, kad serga arterine hipertenzija, – bandymas staiga numušti kraujo spaudimą. Kraujospūdis mažinamas nedidelėmis vaistų dozėmis, jas turėtų skirti bendrosios praktikos gydytojas. Kaip tikino V.Talaikienė, medikamentus turi skirti gydytojas, nes šiai ligai dažniausiai reikia sudaryti kelių vaistų kombinaciją.
“Monoterapija – gydymas vienos rūšies vaistais, tačiau tai nėra itin efektyvu. Reikia derinti 2-3 rūšių vaistus. Kadangi yra daug įvairių vaistų rūšių, kombinacijų tinkamiausią derinį gali parinkti tik specialistas, – sakė V.Talaikienė. – Ligonis, mėginantis staiga numušti kraujospūdį, gali pakenkti sveikatai. Didelė dozė vaistų gali numušti kraujo spaudimą iki nepamatuojamo ir žmogus gali nualpti. Tai nėra baisiausia, kas gali nutikti, nes didelė vaistų dozė gali sukelti širdies pakitimus ar neigiamą smegenų reakciją”.
Patarimai
Širdies kraujagyslių ligos kamuoja beveik 24 procentus žmonių ir yra paplitusios besivystančiose ir išsivysčiusiose šalyse. Mirtingumas nuo šių ligų yra pirmoje vietoje, tad verta susirūpinti sveikata ir stebėti organizmo būklę. “Pagrindinė mirties priežastis dažnai būna širdies ir kraujagyslių ligos. Peržvelgus statistikos duomenis galima pastebėti, kad šios ligos baisesnės net už vėžį. Mirtingumas nuo onkologinių ligų yra mažesnis. Lietuvoje žmonės labai daug dirba ir netinkamai maitinasi. Stresas ir riebus, gyvulinės kilmės maistas skatina ligų progresavimą, – sakė V.Talaikienė. – Norintieji apsisaugoti nuo arterinės hipertenzijos turėtų koreaguoti gyvenimo būdą. Pirmiausia žmonės turėtų sureguliuoti mitybą. Reikėtų vartoti kuo mažiau valgomosios druskos, daugiau valgyti augalinio maisto. Patarčiau nepamiršti ir jūros produktų, žinoma, negalima piktnaudžiauti sūdyta silke”.
Bendrosios praktikos gydytoja tikino, kad labai svarbu sureguliuoti darbo ir poilsio režimą. Aktyviai dirbantys žmonės neturėtų pamiršti poilsio. Kiekvienas gali surasti būdų, kaip galėtų pailsėti ir atsipalaiduoti. V.Talaikienė teigė, kad labai svarbu sureguliuoti svorį. “Kartais nereikia jokių vaistų, pakanka pasirūpinti savimi ir kraujo spaudimas gali nukristi. Svarbu nepamiršti, kad fizinis aktyvumas taip pat turi įtakos arterinei hipertenzijai. Kiekvienas žmogus turi judėti pagal savo amžių ir galimybes. Ne visi gali bėgioti, tad vyresni žmonės turėtų bent pasivaikščioti. Ne visada reikia medikamentų, svarbu tik prižiūrėti save, ir tai gali padėti išvengti sveikatos problemų”, – sakė V.Talaikienė.
Jei žmogus kentėjo nuo arterinės hipertenzijos ir po kiek laiko jam pavyko sureguliuoti kraujo spaudimą, dar nereiškia, kad liga nugalėta. Tai tik teigiamas rezultatas – liga gali vėl atsinaujinti. Pasak V.Talaikienės, sergančiųjų arterine hipertenzija daugėja, o jų amžius jaunėja, tad kiekvienas turi kontroliuoti kraujo spaudimą, tai gali padėti išsaugoti gerą sveikatą.
Laimis Kavoliūnas
tel. 511223, laimis@sekunde.com
