Skydliaukė sveria vos 30-60 g, bet nuo jos priklauso daugelio organų funkcijos. Jos gaminami hormonai skatina medžiagų apykaitą ir reguliuoja beveik visus svarbiausius organizmo procesus. Skydliaukės veiklai sutrikus – ėmus gaminti mažiau hormonų – susergama hipotireoze. Dažniausi šios ligos požymiai – kūno svorio didėjimas, mieguistumas, lėtumas, odos sausumas, nuolatinis šalčio jausmas. Diagnozę nustatyti padeda kraujo tyrimas, parodantis hormonų kiekį.
Kaip susergama?
Skydliaukės veikla tiesiogiai susijusi su galvos smegenimis. Hipofizėje gaminasi tireotropinis hormonas (TTH). Trūkstant skydliaukės hormonų smegenys per TTH „informuoja“ skydinę liauką, kad gamintų jų daugiau. O kai tų hormonų atsiranda per daug, galvos smegenys nustoja siųsti signalus. Bet kartais šis darnus mechanizmas sutrinka: skydliaukės hormonų per mažai, o galvos smegenys be perstojo liepia gaminti daugiau, todėl TTH koncentracija kraujyje smarkiai padidėja. O kodėl gi skydliaukė nebeatlieka savo funkcijų? Jos hormonų sudėtinė dalis yra jodas, kurį mes gauname su vandeniu arba maistu. Žmogaus organizme jo nepasigamina. O trūkstant jodo skydinės liaukos hormonų ima mažėti, kartu sulėtėja ir medžiagų apykaita, atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų.
Gydytojai endokrinologai vaikams nuo 2 iki 6 metų rekomenduoja per parą suvartoti 90 mcg jodo, nuo 7 iki 12 metų – 120 mcg, vyresniems kaip 12 metų paaugliams ir suaugusiesiems – 150 mcg, nėščioms ir maitinančioms moterims – 100 mcg.
Ypač svarbu, kad jodo netrūktų besilaukiančiųjų ir maitinančių krūtimi mamų maiste, nes tai gali turėti neigiamų pasekmių jų vaikų vystymuisi ir sveikatai, pavyzdžiui, gali sulėtėti mažųjų protinis vystymasis, augimas, sutrikti vidaus organų darbas.
Daugelio vietovių gyventojai su maistu ir vandeniu pakankamo jodo kiekio negauna. Todėl dabar didelė dalis parduodamos druskos yra praturtinta jodu. Gyvenančiųjų prie jūros ir vartojančiųjų daug žuvies ir kitų jūros gėrybių organizme jodo užtenka.
Ką patartina valgyti?
Paprasčiausias būdas išvengti skydliaukės veiklos sutrikimų – vartoti joduotą druską. Daug jodo yra ir jūros produktuose: krevetėse, žuvyse, dumbliuose (pvz., jūros kopūstuose), menkių kepenyse, žuvų taukuose. 100 g menkės yra 135 mcg jodo, jūros lydekos – 33 mcg. Mėsoje jodo taip pat yra: 100 g jautienos – 7,2 mcg, kiaulienos – 6,8 mcg, galvijų kepenyse – 6,3 mcg. 100 gramų sojų pupelių yra 8,2 mcg jodo, suvalgius 100 g vynuogių arba salotų lapų jo galima gauti 8 mikrogramus, burokėlių – 7 mcg. Šiek tiek jodo yra ir kruopose, pvz., avižų.
O tiems, kuriems hipotireozės nepavyko išvengti, rekomenduojama valgyti daugiau baltymingo maisto, sumažinti suvartojamų riebalų ir angliavandenių kiekį. Kurį laiką naudinga visai atsisakyti medaus, uogienės, cukraus, miltinių patiekalų. Labai naudingi daug ląstelienos turintys produktai – nesaldūs vaisiai, daržovės. Sergantiesiems hipotireoze gydytojai pataria daugiau vartoti ir askorbo rūgšties.
Skydliaukės ligos dabar išgydomos, tik svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Sergantiesiems hipotireoze (kai skydliaukės veikla nepakankama) skiriama skydliaukės hormonų. O kad organizme netrūktų jodo, rekomenduojama vartoti specialius preparatus, pvz., kalio jodidą.
Kaip nesusirgti
• Vengti stresų.
• Grūdintis – tai sumažins riziką susirgti peršalimo ligomis.
• Vartoti joduotą druską ir jodo turtingus maisto produktus.
• Vaikams, paaugliams, būsimosioms ir maitinančioms mamoms – vartoti maisto papildus, kuriuose yra jodo.
• Vyresnėms kaip 35 m. moterims reguliariai (kas penkerius metus) išsitirti skydliaukės veiklą (pasidaryti kraujo ir ultragarsinį tyrimus).
Parengė
A.Gotautaitė
