Ką natūralus kūno kvapas gali atskleisti apie jūsų sveikatą? Gydytojų teigimu, labai daug svarbių dalykų. Štai į kokius „aromatus“ pirmiausia turėtumėte atkreipti dėmesį.
Kūno kvapą dažnai laikome tiesiog nepatogumu – kažkuo, ką reikia paslėpti po dezodoranto sluoksniu ar greitai nuplauti duše.
Tačiau mūsų skleidžiami kvapai iš tikrųjų gali pateikti stebėtinai daug informacijos apie bendrą sveikatos būklę.
Iš kur atsiranda kvapai
Pagrindinis kaltininkas yra prakaitas, tačiau ne visas prakaitas vienodas.
Dažniausiai specifinis kvapas atsiranda bakterijoms sąveikaujant su apokrininių liaukų, esančių pažastyse ir kirkšnyse, išskyromis.
Šios liaukos gamina tirštesnį, baltymų turtingą skystį, kuris pats savaime beveik neturi kvapo. Tačiau ant odos esančioms bakterijoms jį skaidant, atsiranda visiems pažįstamas aštrus pažastų tvaikas.
Priešingai veikia ekrininės liaukos, paplitusios beveik po visą kūną, – jos išskiria labiau praskiestą vandens ir druskos mišinį. Šis skystis paprastai irgi neturi specifinio kvapo, nors taip pat gali prisidėti prie bendro aromato, jei ant odos pradeda daugintis bakterijos.
Ką išduoda kūno kvapas
Subtiliai pasikeitęs kūno kvapas kartais signalizuoja apie užsislėpusias medicinines problemas.
Pavyzdžiui, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas gali suteikti kvėpavimui ar odai salstelėjusį, vaisinį kvapą, dažnai lyginamą su kriaušinių ledinukų arba acetoninio nagų lako valiklio.
Toks kvapas gali būti diabetinės ketoacidozės ženklas – būklės, pavojingos gyvybei, kuri išsivysto dėl insulino trūkumo kraujyje pradėjus kauptis organinėms rūgštims ketonams.
Panašiai ir kepenų ligos siejamos su specifiniu pelėsio ar išmatas primenančiu kvapu, o inkstų nepakankamumas gali lemti amoniako tvaiką, nes organizmui pasidaro sunku veiksmingai šalinti medžiagų apykaitos produktus.
Kūno kvapą gali pakeisti ir infekcijos bei hormoniniai pokyčiai nėštumo, menstruacijų ar menopauzės metu.
Mokslininkai šiuo metu tiria, kaip žmogaus kvapas galėtų padėti diagnozuoti ir daugiau ligų – kiek įmanoma anksčiau bei tiksliau. Jau nustatyta, kad sergantiesiems Parkinsono liga per odą išsiskiriantys specifiniai lakieji organiniai junginiai gali pasikeisti likus dar daug laiko iki akivaizdžių neurologinių simptomų atsiradimo.
Įdomiausia, jog šią tyrimų sritį iš dalies įkvėpė žmonių, pasižyminčių itin jautria uosle, pastebėjimai. Viena moteris išgarsėjo tuo, jog pajuto nuo savo vyro sklindantį specifinį muskuso kvapą likus keleriems metams, iki jam diagnozuojant Parkinsono ligą.
Gyvenimo būdas, mityba ir genetika
Žinoma, ne visi kvapai turėtų kelti nerimą. Tokie produktai, kaip česnakai, svogūnai ar karis turi lakiųjų junginių, pasišalinančių per prakaitą – taigi ir suteikiančių jam „aromatą“.
Alkoholis, kofeinas ir įvairūs vaistai taip pat gali pakeisti jūsų kūno kvapus.
Net ir stresas daro įtaką tam, kaip kvepiame, nes jam veikiant keičiasi prakaito sudėtis.
Be to, milžinišką įtaką tam daro natūralus odos mikrobiomas – ant jūsų odos gyvenančių bakterijų bendruomenės. Būtent todėl vienų žmonių kūno kvapas natūraliai yra stipresnis nei kitų.
Ką daryti, jei kūno kvapas kelia nerimą?
Svarbiausia yra tinkama higiena. Reguliarus prausimasis su muilu – ypač tose vietose, kur gausu apokrininių liaukų, – sumažina bakterijų, skaidančių prakaitą, kiekį.
Antiperspirantai mažina patį prakaitavimą, o dezodorantai maskuoja kvapą.
Taip pat bakterijų dauginimąsi – ypač sportuojant – gali padėti apriboti orui pralaidūs audiniai, tokie kaip medvilnė, arba drėgmę sugeriančios medžiagos.
Padeda kvapą sušvelninti ir pakankamas vandens vartojimas bei subalansuota mityba.
Jei kūno kvapo pokyčiai yra nuolatiniai, nepaaiškinami arba juos lydi kiti simptomai – ypač sergant diabetu, kepenų ar inkstų ligomis – verta pasitarti su gydytoju.
Kuo „kvepia“ ligos
Penkios ligos, turinčios išskirtinius kvapus, nors patys jų galite ir nepajusti.
Parkinsono liga. Būdingas muskuso kvapas. Jis gali tapti aštrus dėl sebume besikaupiančių bakterijų ir mielių. Sebumas yra mūsų odos išskiriama riebalinė medžiaga, kurios gamyba sergant Parkinsono liga suintensyvėja.
Alcheimerio liga. Šiai ligai būdingas švelnesnis muskuso aromatas, primenantis ruginę duoną. Oda skleidžia mielių kvapą, kuris ligai progresuojant gali stiprėti.
Tuberkuliozė. Jos kvapas lyginamas su išsikvėpusio alaus. Jis sklinda iš burnos ir keičiasi ligai progresuojant. Teigiama, jog oda kvepia kaip šlapias kartonas ir sūrymas.
Diabetas. Pasižymi saldžiu kvapu, kuriame susipina citrusų ir švelnus ananaso aromatas. Kvapas gali kisti visą parą atspindėdamas gliukozės kiekio kraujyje svyravimus ir priklauso nuo to, kaip gerai liga yra kontroliuojama.
Vėžys. Šis kvapas primena mieles arba grybus, bet skirtingos vėžio rūšys turi savo specifinį aromatą. Taip pat gali būti įmanoma užuosti skirtumą, kai po gydymo pacientui prasideda remisija.
