Ikimokyklinės švietimo įstaigos kratosi
diabetu susirgusių mažųjų. Vaikų darželiai pasirengę priimti regėjimo, klausos
ar kitą negalią turinčiuosius, tačiau diabetikams gyvybiškai būtino insulino
švietimo įstaigose nėra kam suleisti. Panevėžyje yra apie dešimt diabetu
sergančių vaikų. Galimybę lavintis darželiuose teturi tik keletas, sulaukiančių
per pietų pertrauką su paruoštais švirkštais atlekiančių mamų.
Pedagogai išsigando
„Panevėžys nepasiruošęs priimti diabetu sergančių vaikų. Darželiai juos ignoruoja, vaikai ir jų tėvai paliekami likimo valiai“, – padarė išvadą jauna mama. Jos penkerių metų sūneliui diabetas diagnozuotas prieš porą mėnesių.
Šoką medikų kabinete išgyvenusiai mamai ne mažesnį sukrėtimą teko patirti, kai apie sūnaus ligą pranešė vaikų darželio kolektyvui. Moters teigimu, auklėtojos ir įstaigos vedėja jos vaiko tiesiog išsigando. Ligos užkluptai šeimai buvo pasiūlyta keisti švietimo įstaigą – diabetu susirgusį berniuką vesti į kvėpavimo ligomis sergantiems vaikams skirtą sanatorinį „Pušynėlio“ lopšelį-darželį.
„Bet ir jis tam nėra pasiruošęs – bijo tokio vaiko. Girdėjau, kad kitos mamos, auginančios diabetikus, priverstos mesti darbą, nes darželiai nenori prisiimti atsakomybės už jų sveikatą, auklės taip pat kratosi ligonių. Visuomenei ta problema nerūpi“, – mano „Sekundės“ pašnekovė.
Suderinti neįmanoma
Tik tuomet, kai mama kreipėsi į miesto Švietimo skyrių, jos vaikui buvo sudarytos sąlygos toliau lankyti tą pačią ikimokyklinę įstaigą. Tačiau mama kasdien per pietų pertrauką iš darbo lekia į darželį savo mažyliui suleisti jam gyvybiškai būtino insulino.
„Be abejo, vaikui diagnozuotas diabetas – šokas visai šeimai, nes turi keistis jos gyvenimo ritmas, mityba. Bet didžiausios problemos iškyla dirbantiems tėvams, nes suderinti darbą ir ikimokyklinio amžiaus sergančio vaiko priežiūrą beveik neįmanoma“, – teigė diabetiko mama.
Panevėžio diabeto draugijos „Viltis“ pirmininkės Nijolės Vaitelionienės nuomone, išsigelbėjimu mažuosius diabetikus auginantiems tėvams taptų įkurta specialioji grupė. Šiuo metu Panevėžio ikimokyklinėse įstaigose specialiąsias grupes lanko vaikai, turintys judesio ir padėties, kalbos, regos, klausos sutrikimų, dažnai sergantys kvėpavimo takų ligomis – iš viso apie 300 mažylių.
Pasak N.Vaitelionienės, diabetas diagnozuotas bent dešimčiai mažųjų panevėžiečių, jauniausiam – tik devyni mėnesiai.
„Tokiems vaikams būtinas specialus režimas – subalansuota ir griežtai valandomis suskirstyta mityba, reguliuojama pagal fizinį krūvį, mažiausiai keturis kartus per dieną leidžiamas insulinas. Pedagogai tik žino, kad yra tokia liga, bet kaip prižiūrėti sergantį vaiką ir kaip jam pagelbėti esant kritinei situacijai – ne“, – teigė N.Vaitelionienė.
Teisina nesuvokimu
Draugijos pirmininkę stebina, kad diabetui baigiant pasiekti pandemijos mastą ir jį diagnozuojant kasmet vis jaunesniems šalies gyventojams, valdininkai ir įstatymų leidėjai lieka abejingi.
„Ne tik Panevėžyje – niekur nėra ikimokyklinėse įstaigose specialių grupių diabetu sergantiems vaikams. Tėvai priversti ieškoti auklių arba mesti darbą, nes diabetiką vaiką privalo prižiūrėti išmanantis žmogus“, – tvirtino N.Vaitelionienė.
Anot pirmininkės, valdininkų dėmesio pasigenda ne tik diabetu sergantys vaikai, bet ir suaugusieji – Savivaldybė mažiausiai finansuoja būtent diabeto prevencijos programas.
Pati aštuoniolika metų diabetu serganti N.Vaitelionienė tokį valdininkų abejingumą bando pateisinti nežinojimu. Pasak moters, galbūt jiems tiesiog nesuvokiamos šios ligos pasekmės.
„Mes, diabetikai, esame patys realiausi kandidatai patirti insultą, infarktą. Diabetą dažnai lydi aklumas, galūnių amputacijos“, – vardijo pirmininkė.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, diabetu serga daugiau nei 62 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tačiau Diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė spėja, kad šis skaičius tėra vos trečdalis tikrosios statistikos.
„Didelė dalis turi nediagnozuotą diabetą. Pernai prevenciškai patik-rinus 42 tūkst. žmonių, diabetas iš karto buvo diagnozuotas 2000“, – teigė V.Augustinienė. Anot jos, kasmet diabetas nustatomas 80–90 vaikų iki 18 metų.
„Vaikams, ypač ikimokyklinio amžiaus, būtina suaugusiųjų priežiūra. Jei liga nebus kontroliuojama, gali sparčiai išsivystyti komplikacijos, jos baigsis aklumu ar amputacija“, – perspėja asociacijos prezidentė.
Plačiau skaitykite lapkričio 8 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. iš „Sekundės“ arch. Tik puse etato dirbančias slaugytojas teturintiems vaikų darželiams diabetu susirgęs mažylis – šokas ir našta.
